Calocera cornea

Aprašymas

Calocera cornea yra smulkus, drebutinės konsistencijos grybas, geltonos arba geltonai oranžinės spalvos kuokos ar ylos formos, 1–2 cm aukščio ir vos kelių milimetrų storio. Paviršius lygus, lyjant tampa lipnus. Paprastai neišsišakoja, o iš vieno pagrindo dažnai auga keli vaisiakūniai.

Auga grupėmis ant negyvos lapuočių medienos: ant kelmų, kamienų ir šakų, lapuočių bei mišriuose miškuose ir parkuose. Lenkijoje paplitęs, vaisiakūnių galima rasti ištisus metus, dažniausiai nuo pavasario iki rudens.

Nuo kitų Calocera rūšių skiriasi dydžiu ir forma: Calocera viscosa yra kur kas didesnis ir krūmiškai išsišakojęs, Calocera furcata storesnis, trumpesnis, šakotas ir auga ant spygliuočių, o Calocera glossoides yra platus palyginti su aukščiu. Grybas nevalgomas.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Be kepurėlės: vaisiakūnis drebutinis, kuokos arba ylos formos, paprastai neišsišakojęs ir tiesus, su bukra arba smailėjančia viršūne. Aukštis 1–2 cm, storis apie 1–3 mm. Paviršius plikas ir lygus, nuo geltono iki geltonai oranžinio, drėgnu oru lipnus. Iš vieno bendro pagrindo dažnai auga keli vaisiakūniai.

Himenoforas (kepurės apačia)

Be lakštelių, vamzdelių ar dyglių. Himenijus dengia vaisiakūnio šonus.

Kotas

Aiškaus kotelio nėra; vaisiakūnis yra vientisa kuoka, prie medienos prisitvirtinusi savo pagrindu.

Minkštimas

Drebutinis, švelnaus skonio, bekvapis. Minkštimo ragauti nereikėtų.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų nuosėdų spalva: duomenų nėra. Sporos dešrelės formos, lygios, 7,5–9,5 × 3–4 µm. Kiekviena bazidė pagamina ir aktyviai išmeta tik dvi sporas.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas ant negyvos lapuočių medienos: kamienų, kelmų ir šakų. Paprastai auga grupėmis.

Paplitimas. Aptinkamas visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, įskaitant daugelį salų. Lenkijoje paplitęs, lapuočių ir mišriuose miškuose bei parkuose. Lenkijoje įstatymais nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Vaisiakūniai gali pasirodyti ištisus metus, daugiausia nuo pavasario iki rudens.

Su kuo galima supainioti?

• Calocera furcata — Panašiausia rūšis. Jos sporos turi 1–3 pertvaras, vaisiakūnis storesnis, trumpesnis ir paprastai šakotas; auga ant spygliuočių.
• Calocera viscosa — Didesnis ir krūmiškai išsišakojęs; auga ant negyvos spygliuočių medienos.
• Calocera glossoides — Smulkus, bet platus palyginti su aukščiu.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje Calocera cornea nėra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir nėra saugoma rūšis. Tai paprastas medienos ardytojas, kurį galima rasti įvairiuose miškuose ir parkuose.
• Mūsų šalyje šis gleivėtas geltonas grybukas dažniausiai auga būreliais ant nuvirtusių lapuočių medžių, pavyzdžiui, beržų, ąžuolų ar alksnių, kelmų ir šakų. Jo ieškokite drėgnuose lapuočių ir mišriuose miškuose.
• Lietuvos eglynuose ir pušynuose galima rasti panašų, bet didesnį ir šakotą giminaitį Calocera viscosa. Jis auga ant spygliuočių medienos, o Calocera cornea – ant lapuočių, todėl vieną rūšį nuo kitos padeda atskirti ir medžio rūšis.