Conocybe rugosa

Aprašymas

Pholiotina rugosa yra mažas, trapus grybas: kepurėlė yra 1–2 cm skersmens, centre oranžiškai rudos spalvos, o link krašto – gelsvai rudos, su vagotu kraštu. Plonas kotas, kelių centimetrų aukščio, turi judrų žiedą, o lakšteliai iš pradžių balsvi, vėliau rudi.

Jis auga ant žemės, pavasarį ir vasarą, miškuose, bet taip pat žmogaus pakeistose vietose: ant medžio skiedrų, gėlynuose, ant komposto. Jis pasitaiko visame pasaulyje; Lenkijoje aptinkamas retai.

Tai mirtinai nuodinga rūšis, kurioje yra amatoksinų, ir kartu lengvai nepastebima bei supainiojama su mažais, nekenksmingais grybais. Be mikroskopo ją sunku patikimai atpažinti. Neskinkite mažų rudų grybų nuo žemės, komposto ar medžio skiedrų. Nuodų virtuvėje pašalinti negalima.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Mažas: skersmuo 1–2 cm (aprašuose taip pat pateikiamos vertės iki 3 cm); iš pradžių plačiai kūgiškas iki varpelio formos, vėliau plačiai išgaubtas iki plokščiai išgaubto, kartais su gūbreliu. Paviršius riebus liesti, lygus, plikas arba centre smulkiai raukšlėtas; centre tamsiai oranžinės-rudos spalvos, o link krašto – gelsvai rudos. Kraštas vagotas maždaug iki kepurėlės vidurio.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai siaurai priaugę (aprašuose taip pat nurodomi priaugę lakšteliai), tankūs, su gausiais tarpiniais lakšteliais; balsvi, vėliau rudi (aprašuose taip pat nurodomi rūdžių rudumo), jauni egzemplioriai padengti balsvu daliniu veliumu.

Kotas

Aukštis 2–3,5 cm (aprašuose taip pat nurodoma 1–6 cm), storis 2–3 mm, trapus, tiesus virš šiek tiek išsigaubusio pagrobučio. Paviršius apatinėje dalyje rudas, o viršutinėje – balsvas, apibarstytas iki plaušuoto. Žiedas gana patvarus, balsvas iki rudo, platėjantis į viršų, judrus, kartais su grioveliuota viršutine briauna.

Minkštimas

Plona, vandeninga, ruda, pažeista nekeičia spalvos; neturi būdingo kvapo ar skonio. Jos negalima ragauti; neragaukite šio ar bet kurio kito įtartino grybo minkštimo.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas rūdžių rudumo. Sporos elipsiškos, lygios, su dygimo poromis 1–1,5 µm, sienelės apie 0,5 µm, šviesiai oranžinės-rudos KOH; 8–9 × 5–6 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas ant žemės. Auga miškuose, bet taip pat ir miesto teritorijose: ant sumedėjusių liekanų, medžio skiedrų, gėlynuose ir ant komposto krūvų; po vieną arba grupėmis.

Paplitimas. Aptinkamas visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą (Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje; ypač dažnas Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose). Lenkijoje radvietes pirmą kartą nurodė A. Kujawa ir B. Gierczyk 2011 metais; internetiniame grybų atlase jis yra saugotinų nykstančių rūšių sąraše. Teisiškai nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Pavasarį ir vasarą; tikslių mėnesių – nėra duomenų.

Su kuo galima supainioti?

• Galerina marginata (eglinė kūgiabudė) — Taip pat mirtinai nuodinga; ji yra didesnė ir auga ant nukritusių rąstų, o ne ant žemės.
• Kitos Conocybe, Agrocybe, Tubaria genčių rūšys — Pholiotina rugosa išsiskiria ryškiu žiedu ir mikroskopiniais požymiais; be mikroskopo patikimas atpažinimas yra sudėtingas.
• Psilocybe genties grybai — Kartais su jais painiojami; išsamių skirtumų – nėra duomenų.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje raukšlėtoji kūgiabudė yra reta ir dažniausiai aptinkama žmogaus sukurtose ar pakeistose buveinėse – parkuose, gėlynuose ant medžio skiedrų mulčio bei komposto.
• Lietuvos gamtoje dėl savo itin trapaus ir smulkaus vaisiakūnio šis grybas dažnai lieka nepastebėtas arba lengvai supainiojamas su kitomis panašiomis kūgiabudžių bei šalmabudžių rūšimis.