Coprinellus disseminatus

Aprašymas

Fėjų kepuraitė (Coprinellus disseminatus) – tai mažytis grybas: kepurėlė 1–1,5 cm skersmens, varpelio arba antpirščio formos. Jauno vaisiakūnio kepurėlė kreminė arba šviesiai ruda, senstant pilka, smulkiai rievėta. Kotelis plonas kaip siūlas, baltas, trapus ir dažnai išlenktas. Plokštelės iš pradžių baltos, vėliau pilkšvai violetinės, o senų egzempliorių – beveik juodos.

Auga nuo gegužės iki lapkričio, dideliais kiekiais ir būriais, sudarydamas tankius kilimus ant pūvančių kelmų ir rąstų, taip pat iš dalies įsmigusių į žemę, o kartais ir prie gyvų senų medžių pagrindo. Lenkijoje jis labai paplitęs ir sezono metu toje pačioje vietoje pasirodo kelis kartus.

Atpažinti jį padeda masinis augimas kekėmis ant negyvos medienos, labai mažas dydis ir tai, kad, skirtingai nei dauguma šernučių, jis netirpsta į juodą skystį. Be lupos ir mikroskopo jį sunku užtikrintai atskirti nuo panašių mažų grybų.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 1–1,5 cm. Jauna kepurėlė varpelio arba antsaulio formos, kreminė, blyškiai oker spalvos, pilkšvai geltona, smėlio spalvos arba oker-gelsva; subrendusi kepurėlė plačiai varpelio formos, įvairių atspalvių pilka. Paviršius sausas, matinis, smulkiai radialiai klostytas; pro lupą permatomoje šviesoje matyti smulkūs plaukeliai. Skirtingai nei dauguma šernučių, jis netirpsta į juodą skystį (nevyksta autolizė).

Himenoforas (kepurės apačia)

Plokštelės prisiaugusios prie kotelio, retai išsidėsčiusios (kai kuriuose aprašymuose nurodoma ir kad jos tankios). Iš pradžių baltos, vėliau pilkšvai violetinės arba oker spalvos, tamsios, senų vaisiakūnių – beveik juodos.

Kotas

Ilgis 4–5 cm (kai kuriuose aprašymuose iki maždaug 4 cm), storis apie 1 mm. Balkšvas, cilindro formos, dažnai išlenktas, šiek tiek higrofaninis, labai trapus.

Minkštimas

Balkšva, labai plona, švelnaus skonio ir silpno grybų kvapo. Minkštimo neragauti.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų nuospaudos juodos iki juodai rudos. Sporos elipsoidinės, lygios, apie 8–9 × 6–8 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas, augantis negyvoje pūvančių kelmų medienoje, taip pat iš dalies žemėje įstrigusiuose kelmuose. Vaisiakūniai auga būriais ir sudaro tankius kilimus; kartais dideliais kiekiais pasirodo ant gyvų senų medžių kamienų, tuoj virš žemės arba net metru virš jos. Rūšis turi labai daug poravimosi tipų (apie 143).

Paplitimas. Kosmopolitas: Šiaurės, Centrinė ir Pietų Amerika, Europa, Azija, Naujoji Zelandija, Havajai. Lenkijoje labai paplitęs. Rūšies apsauga netaikoma.

Vaisiakūnių formavimasis. Lenkijoje nuo gegužės iki lapkričio, dažniausiai kelis kartus per sezoną toje pačioje vietoje. Šiaurės Amerikoje: rytuose nuo gegužės iki lapkričio, netoli vakarinės pakrantės nuo spalio iki kovo.

Su kuo galima supainioti?

• Psathyrella pygmaea (lenk. kruchaweczka najmniejsza) — Kepurėlė neturi smulkių plaukelių, matomų pro lupą.
• Smulkios Tulosesus genties rūšys — Lauko sąlygomis sunku atskirti, dažniausiai reikia mikroskopinio tyrimo.
• Kiti šernučiai (Coprinus, Coprinellus) — Dauguma jų subrendę tirpsta į juodą skystį; C. disseminatus išlieka pilkas ir nevyksta autolizė.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje šis grybas nėra įrašytas į Raudonąją knygą ir nėra saugomas, nes tai paprasta, plačiai paplitusi rūšis.
• Lietuvoje jį galima pamatyti nuo pavasario iki vėlyvo rudens miškuose, parkuose ir soduose. Ant pūvančių kelmų ir rąstų jis dažnai auga tankiais, iš tolo matomais būriais.