Lacrymaria lacrymabunda

Aprašymas

Ašarinė trapiagrybė (Lacrymaria lacrymabunda) turi 3–8 cm skersmens kepurėlę, jaunystėje varpelio formos, vėliau išsiplėtusią ir plokščią, nuo kreminės ochros iki rūdžių rudos spalvos, padengtą plaušeliais ir žvyneliais, o senesnių egzempliorių – smulkiais plaukeliais. Nuo jaunų kepurėlių krašto kabo uždangalo skiautelės. Plokštelės iš pradžių pilkai gelsvos, vėliau rudai juodos, dažnai su violetiškai pilku atspalviu, ir išskiria skysčio lašelius, nuo ko ir atsirado lotyniškas rūšies pavadinimas („verkianti“). Kotelis liaunas, tuščiaviduris, plaušuotas ir plaukuotas, su neryškia žiedo zona.

Augą nuo ankstyvos vasaros iki vėlyvo rudens pakelėse, parkuose, soduose, laukų ribose ir miško keliuose, dažniausiai derlingoje dirvoje. Lenkijoje ji paplitusi.

Ją galima supainioti su Lacrymaria pyrotricha, kurios kepurėlė šviesesnė, raudonai oranžinė, o kartais yra ir žiedas, bei su smulkesne Psathyrella candolleana. Ji laikoma nevalgomu grybu, todėl nėra priežasties jos rinkti.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 3–8 cm; jauname amžiuje varpelio formos, vėliau plačiai išsiplėtusi, o senatvėje plokščia, bet neįdubusi. Spalva svyruoja nuo kreminės ochros ar gelsvai pilkos per oranžiškai rudą iki rūdžių rudos, kartais centre oranžinga. Paviršius padengtas plaušeliais ir žvyneliais, o senesnių egzempliorių – smulkiais plaukeliais. Nuo jaunų kepurėlių krašto kabo uždangalo likučiai.

Himenoforas (kepurės apačia)

Plokštelės prisiaugusios (gali atrodyti su įkirpimu), jauname amžiuje pilkai gelsvos, vėliau rudai juodos, dažnai su violetiškai pilku atspalviu. Būdingas bruožas: plokštelės išskiria skysčio lašelius, ant kurių kaupiasi tamsios sporos.

Kotas

Aukštis 5–12 cm (pagal kai kuriuos aprašymus iki 13 cm), storis 5–8 mm (pagal kai kuriuos aprašymus iki 15 mm). Cilindriškas, tuščiaviduris, išilgai plaušuotas, padengtas smulkiais plaukeliais; spalva nuo ochros iki rudos. Turi silpnai išreikštą plaušuotą žiedo zoną, virš kurios yra lygus. Tikro žiedo nėra.

Minkštimas

Šviesiai pilkai ruda, be ryškaus kvapo. Minkštimo ragauti negalima.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas rudai juodas. Sporos elipsoidinės, 8–12 × 5–8 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas, auga ant tręšančių žievės gabalėlių ir kitų organinių medžiagų; auga paveiktame, sutrikdytame dirvožemyje, dažniausiai derlinguose dirvožemiuose.

Paplitimas. Dauguma radimviečių yra iš Šiaurės Amerikos ir Europos; ji taip pat auga Centrinėje Amerikoje, Šiaurės Azijoje, Afrikoje, Japonijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Vidurio Europoje ir Lenkijoje ji paplitusi. Auga pakelėse, parkuose, soduose, laukų ribose ir miško keliuose. Lenkijoje ji nėra teisiškai saugoma.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo ankstyvos vasaros iki vėlyvo rudens.

Su kuo galima supainioti?

• Lacrymaria pyrotricha (kruchawica pomarańczowa) — Šviesesnė, raudonai oranžinė kepurėlė; ant kotelio dažnai būna žiedas. Auga kalnų eglynuose.
• Psathyrella candolleana (lenkiškai: kruchaweczka zaroślowa) — Smulkesnė ir paplitusi; neturi plaukuoto, ochros rudo kepurėlės ir kotelio paviršiaus, būdingo ašarinei trapiagrybei.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje ašarinė lakrimarija (Lacrymaria lacrymabunda) nėra saugoma rūšis ir neįrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, nes yra gana plačiai paplitusi.
• Lietuvoje ji dažniausiai randama žmogaus pakeistose vietose: pakelėse, parkuose, soduose ir dirvonuose. Miškuose ji auga retai, tad dažniau sutinkama šalia žmonių nei gilioje girioje.