Lyophyllum decastes

Aprašymas

Rudeninė kupstabudė auga didelėmis kekėmis, kurių kotai suaugę pamate. Kepurėlė 5–10 cm skersmens, pilkai rusva iki tamsiai alyvuogių spalvos, šilkine blizgančia danga. Lakšteliai balti, vėliau pilkšvai kreminiai, kotas balsvas ir pilnaverdis.

Auga nuo rugsėjo iki gruodžio pradžios pievose, soduose, ant griuvėsių, pakelėse ir lapuočių miškuose. Lenkijoje nėra dažnas.

Pilkšvų grybų kekes lengva supainioti su nuodingaisiais dygiasnukiais ar tauriabudėmis, todėl patikrinkite sporų atspaudą (rudeninės kupstabudės jis baltas). Kilus abejonių, nevalgykite jo.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 4–12 cm (aprašuose pateikiami skirtingi diapazonai). Jaunas pusrutuliškai išgaubtas su šiek tiek užraitytu kraštu, subrendęs plokščias, su aštriu, šiek tiek banguotu kraštu. Spalva pilka, pilkai rusva iki alyviškai rudos-juosvos, paviršius šilkinis-blizgus, smulkiai spinduliškai plaušuotas, lygus.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai iš pradžių balti, vėliau pilkšvai kreminiai (pagal kai kurius aprašus su amžiumi gali šiek tiek pagelsti), vidutiniškai tankūs, nevienodo ilgio, įpjauti su dantuku prie koto, šiek tiek nuaugantys.

Kotas

Ilgis 5–13 cm, storis 1–3 cm (aprašuose pateikiami skirtingi diapazonai); netaisyklingai cilindriškas, pilnaverdis, dažniausiai išlenktas, kartais ekscentriškas. Balsvas, šilkinis-blizgus paviršius, laikui bėgant apačioje ruduojantis. Kotai kekėje suaugę pamate. Be žiedo.

Minkštimas

Baltas, perpjautas nekeičia spalvos, tvirtas, elastingas. Skonis nereikšmingas, kvapas neryškus.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas baltas. Sporos rutuliškos, lygios, bespalvės, 5–7 µm skersmens.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas, nors kartais laikomas ir mikoriziniu. Auga ant žemės, paprastai ant suardyto dirvožemio: pievose, soduose, ant griuvėsių, kelių, takų, lapuočių miškuose. Vaisiakūniai auga tankiomis kekėmis, eilėmis ar raganų žiedais.

Paplitimas. Europa (aprašytas iš Švedijos), Šiaurės Amerika, Rytų Azija (Japonija, Kinija). Lenkijoje nedidelis dažnis. Teisiškai saugomas nėra.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo rugsėjo iki gruodžio pradžios (Lenkijoje); JAV Vakarų pakrantėje nuo vasaros iki pavasario.

Su kuo galima supainioti?

• Lyophyllum fumosum (lenkiškai: kępkowiec ciemnoszary) — Tamsesnė kepurėlė, miltų kvapas, mėsingesnis; kartais sujungiama su Lyophyllum decastes į rūšių kompleksą.
• Lyophyllum loricatum (lenkiškai: kępkowiec żeberkowano-żyłkowany) — Tamsesnė kepurėlė, kremzlinė mėsa.
• Lyophyllum semitale, Pluteus petasatus — Panašios rūšys; išsamūs skirtumai – duomenų nėra.
• Entoloma spp. (dygiasnukiai) ir Clitocybe dilatata (tauriabudė) — Nuodingi; galimas painiojimasis. Išsamūs skirtumai – duomenų nėra (dygiasnukių sporų atspaudas rožinis).

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuviškas kekerinės balteklės pavadinimas kilo iš žodžio kekė, nes Lietuvos miškuose ir parkuose šis grybas beveik visada randamas tankiomis, į vieną bendrą pamatą suaugusiomis grupėmis.
• Nors ši rūšis Lietuvoje nėra labai dažna, ji nėra saugoma valstybės ir nėra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.
• Lietuvos gamtoje šie pilkšvi grybai gali būti supainioti su nuodingomis rausvėmis ar tauriabudėmis, tačiau nuo jų patikimai skiriasi savo baltais sporų atspaudais.