Marasmius oreades

Aprašymas

Lauminis mažūnis yra mažas grybas, kurio kepurėlė yra 1-4 cm skersmens, odos geltonumo ar ochros rudumo, centre su bukiu gumburu, kuris džiūdamas išblunka. Lakšteliai reti ir blyškūs, o kotelis plonas, tvirtas, tamprus ir netrapus. Jis gerai toleruoja sausrą ir drėkinamas atgyja.

Auga pievose, vejose, ganyklose, pakelėse ir miškų pakraščiuose, nuo gegužės iki lapkričio, dažnai ratais, vadinamais raganų ratais. Jis yra labai dažnas Lenkijoje ir nėra saugomas.

Jį galima supainioti su nuodingomis piltuvėlėmis (ypač baltajam piltuvėliui), kurios auga tose pačiose pievose, bet turi tankius, nuaugančius lakštelius ir mažiau elastingą kotelį, bei su kitais mažais grybais. Kiti grybai taip pat auga raganų ratuose, todėl vien ratas nieko neįrodo. Jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 1-4 (iki 6) cm; jaunas kūgiškas arba varpelio formos, vėliau išgaubtas, galiausiai plokščias, centre dažnai su bukiu gumburu. Spalva odos geltonumo, ochros rudumo arba rausvai rudumo, higrofaninė (išdžiūvusi aiškiai šviesesnė, balsva); odelė sausa, lygi, plika; kraštas kartais neryškiai dryžuotas peršviečiant lakšteliams.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai labai reti, balsvi iki šviesiai rusvų (ochros po lietaus, kreminiai sausros metu), stori, priaugę prie kotelio arba laisvi.

Kotas

Aukštis 2-7 cm, storis 2-6 mm, cilindriškas, pilnaviduris, elastingas, netrapus, lankstus-plaušingas, blyškios ochros iki balsvai gelsvos, plika. Be žiedo ir be makšties.

Minkštimas

Plona, balta iki šviesiai geltonos, pjaunama nekeičia spalvos. Kvapas grybų, malonus; kai kuriuose aprašymuose nurodomas kvapas, primenantis vandenilio cianidą (migdolus); skonis švelnus. Negaraukite nepažintų grybų minkštimo.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas baltas. Sporos kiaušiniškos iki elipsoidinių, lygios, bespalvės, neamiloidinės, 7-10 × 4-6 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas. Auga pievose, ganyklose, vejose, lauko pakelėse, miškų pakraščiuose ir pajūrio kopose. Sudaro raganų ratus, kurie gali būti iki 20 cm pločio ar didesni; grybiena rato pakraštyje skatina žolės augimą (tamsiai žalios spalvos juosta), o rato viduje išdžiūvusi grybiena stabdo augimą (išskiria amoniaką, ir žolė žūsta). Azoto perteklius iš dirbtinių trąšų šios rūšies nepalankus; auga daugiausia mažo ir vidutinio derlingumo dirvožemiuose.

Paplitimas. Viso Šiaurės pusrutulio ir Australijos vidutinių platumų zona; labai dažnas Vidurio Europoje, įskaitant Lenkiją. Teisiškai saugomas Lenkijoje nėra.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo gegužės iki lapkričio; šiltesnio klimato sąlygomis ištisus metus.

Su kuo galima supainioti?

• Clitocybe dealbata (baltasis piltuvėlis) ir Clitocybe rivulosa — Nuodingi; jie turi tankiai išsidėsčiusius, nuaugančius lakštelius, mažiau elastingą kotelį, šerkšnotą kepurėlę (be gumburo C. rivulosa, balsvai pilką) ir kitokį kvapą. Jie auga tose pačiose vietose.
• Gymnopus peronatus — Minimas kaip panaši rūšis; išsamūs skirtumai – duomenų nėra.
• Kai kurie Mycena, Collybia, Marasmiellus, Micromphale, Strobilurus; Marasmius nigrodiscus — Minimi kaip panašūs; atskirti juos kartais galima tik per mikroskopą; detalės – duomenų nėra.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje paprastoji mažūnėlė yra itin plačiai paplitęs pievų grybas, kuris nėra saugomas valstybės ir nėra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
• Lietuvių tautosakoje šių grybų sudaromi taisyklingi apskritimai vadinami „raganų ratais“, tikint, jog tose pievų vietose naktimis ratu šokdavusios raganos ar laumės.
• Lietuvos pievose ir pamiškėse šią mažūnėlę galima supainioti su tose pačiose vietose augančiomis pavojingai nuodingomis tauriabudėmis.