Paralepista flaccida

Aprašymas

Paralepista flaccida kepurėlė būna iki 10 cm skersmens, rausva, rusva arba ochros ir oranžinės spalvos, iš pradžių iškili, vėliau įduba iki piltuvėlio formos. Formų, augančių po lapuočiais medžiais, paviršius matinis, šilkiškas ir suglebęs; formų iš po spygliuočių – lygesnis, blizgus ir standesnis. Lakšteliai tankūs, nuaugantys ir šviesesni už kepurėlę, o kotas gelsvas, iki 10 cm aukščio. Trama balsva, pipirų kvapo, o sporų atspaudas baltas ar kreminis.

Ji auga nuo vasaros iki rudenio humusingoje dirvoje, komposte ir ant spygliuočių spyglių, lapuočių ir spygliuočių miškuose. Vaisiakūniai paprastai pasirodo grupėmis ir kartais sudaro raganų apskritimus.

Galima supainioti su Paralepista gilva (gelsvesnė kepurėlė ir kotas, tamsios dėmės ant kepurėlės) ir su Infundibulicybe gibba (plonesnė trama, rečiau išsidėstę lakšteliai). Kai kuriose Pietų Europos dalyse taip pat auga panašios išvaizdos nuodinga rūšis, pasižyminti stipriu kvapu. Kataloge Paralepista flaccida priskirta prie nevalgomų, todėl jos nerinkite maistui.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Iki 10 cm skersmens; iškili, senesnių egzempliorių centre įduba iki piltuvėlio formos. Spalva kintanti, rusva: ochros, oranžinė arba rausva. „flaccida“ formos paviršius matinis ir šilkiškas, o visas vaisiakūnis suglebęs; „inversa“ formos paviršius blizgus, o vaisiakūnis standus.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai nuaugantys, glaudžiai suaugę, šviesesni už kepurėlę.

Kotas

Iki 10 cm aukščio ir iki 1 cm storio; gelsvas.

Minkštimas

Balsva, su pipirų kvapu. Skonis: duomenų nėra; nemėginkite tramą ragauti.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas baltas ar kreminis. Sporos beveik apskritos, smulkiai dygliuotos arba karpotos, apie 4.5 µm skersmens.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas humusingoje dirvoje, komposte ir ant spygliuočių spyglių. „flaccida“ forma auga lapuočių miškuose, „inversa“ forma – po spygliuočiais. Vaisiakūniai dažnai pasirodo dideliais kiekiais ir gali sudaryti raganų apskritimus.

Paplitimas. Šiaurės pusrutulis; dažna Europoje. Ji taip pat aptinkama Jungtinėse Valstijose, yra pranešimų iš Meksikos ir Australijos. Duomenys apie radimą Lenkijoje: duomenų nėra. Lenkijoje ji teisiškai nesaugoma.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo vasaros iki rudenio.

Su kuo galima supainioti?

• Paralepista gilva (lenk.: lejkówka żółtawa) — Artima giminaitė; jos kepurėlė ir kotas gelsvesni, o ant kepurėlės paviršiaus yra tamsių dėmių.
• Infundibulicybe gibba (lenk.: lejkówka dzbankowata) — Plonesnė trama, rečiau išsidėstę lakšteliai; mikroskopiškai sporos lygios ir lašo formos.
• Paralepistopsis amoenolens — Nuodinga rūšis, paplitusi ribotame areale (Šiaurės Afrika, Pietų Prancūzija, Pietų Italija). Ji pasižymi stipriu, specifiniu kvapu, smėlio spalva, mažiau įduba kepurėle ir lygiomis sporomis.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvos miškuose vytulinė tauriabudė yra dažnas grybas, ant spyglių paklotės dažnai išaugantis didelėmis grupėmis arba formuojantis taisyklingus raganų ratus.
• Ši rūšis nėra saugoma ir nėra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau gamtoje ją galima lengvai supainioti su kitomis panašiomis rusvos spalvos tauriabudėmis.