Trametes betulina

Aprašymas

Trametes betulina yra odiškas, vėduoklės formos arba lentynos formos grybas, augantis ant medienos. Vaisiakūniai yra 2–8 cm pločio, veltiniškai plaukuoti, koncentriškai vagoti, dažniausiai nešvariai balti, pilki, rusvai gelsvi arba šiaudiškai geltoni; kartais nuo dumblių pasidaro žali. Auga kekėmis, užsiklodami vienas ant kito kaip čerpės. Apatinę pusę sudaro radialiai išsidėsčiusios šviesios plokštelės, sujungtos prie pagrindo.

Lenkijoje paplitęs visur, išskyrus aukštesnius kalnus. Auga ant lapuočių medžių kamienų, kelmų ir negyvos medienos, ypač ant beržų, alksnių, bukų ir ąžuolų, taip pat parkuose, soduose ir ant medinių tvorų bei tiltelių. Vaisiakūnių galima rasti nuo vasaros iki rudens.

Nuo panašių kempininių grybų, pvz., įvairiaspalvės kempės ir plaukuotosios kempinės, skiriasi apatine puse: Trametes betulina turi plokšteles, o tie kempininiai grybai turi vamzdelius su smulkiais poromis. Grybas nevalgomas, nes kietas ir odiškas.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Vienmetis vaisiakūnis, lentynos formos arba pusapvalis, 2–8 cm pločio (kai kuriuose aprašymuose iki 13 cm), 0,3–1,5 cm storio; prie substrato prisitvirtinęs šonu arba centru. Vaisiakūniai dažniausiai auga kekėmis, užsiklodami kaip čerpės, arba suaugę šonais ar pagrindu. Paviršius nelygus, veltiniškai plaukuotas, koncentriškai juostuotas ir vagotas. Spalva nešvariai balta, šiaudiškai geltona, pilka arba rusvai gelsva; kartais žalia nuo augančių dumblių. Kraštas plonas, lygus, tos pačios spalvos arba ochriškai rudas.

Himenoforas (kepurės apačia)

Plokštelinis (reta savybė tarp kempininių grybų). Plokštelės spinduliuoja nuo pagrindo, dažniausiai lygios, kartais įplyšusios; jų yra 12–15 vienam 1 cm vaisiakūnio krašto, išimtinai iki 17. Prie pagrindo jos sujungtos anastomozėmis. Spalva nuo baltos per šviesiai pilką iki šviesiai riešutų rudos.

Kotas

Tikros kotelio nėra: vaisiakūnis prisitvirtinęs prie substrato šonu arba centru.

Minkštimas

Iki 1 cm storio, odiškas, baltas arba šviesiai rudas. Skonis ir kvapas neryškūs. Minties ragauti minkštimo neturėtų būti.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų nuosėdos baltos. Sporos bespalvės, lygios, cilindriškos su smailiu pagrindu, kableliškai išlenktos, 4,5–6,5 × 2–3 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas, retai – nusilpusių ar pažeistų medžių parazitas; sukelia baltąjį medienos puvinį. Auga ant negyvų medžių kamienų ir kelmų, retai ant gyvų, taip pat ant naudojamos medienos (tvorų, tiltelių). Užfiksuotas ant beržo, alksnio, buko ir ąžuolo.

Paplitimas. Paplitęs visoje Lenkijoje, išskyrus aukštesnes kalnų vietas: lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmynuose, parkuose ir soduose. Plačiai paplitęs šiaurinio pusrutulio vidutinių platumų juostoje. Lenkijoje įstatymais nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Aiškių duomenų nėra; vaisiakūniai vienmečiai, randami nuo vasaros iki rudens, o odiški, išdžiūvę egzemplioriai išlieka ilgiau.

Su kuo galima supainioti?

• Trametes versicolor (įvairiaspalvė kempė) — Viršutiniu paviršiumi labai panašus, bet apačioje turi vamzdelius su smulkiais poromis, o ne plokšteles.
• Trametes hirsuta (plaukuotoji kempinė) — Viršutinio paviršiaus išvaizda panaši; hymenoforas porėtas (vamzdeliai su smulkiais poromis), ne plokštelinis.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje šį grybą dažnai galima rasti ant beržų kelmų ir rąstų, todėl jo pavadinimas „beržinė triaukštė“ ar panašūs pavadinimai nurodo būtent beržą kaip pagrindinį augalą šeimininką.
• Šis grybas Lietuvoje nėra saugomas ir nepatenka į Raudonąją knygą, nes yra paplitęs visame krašte miškuose, parkuose ir soduose ant negyvos lapuočių medienos.