Collybia rivulosa

Aprašymas

Clitocybe rivulosa yra maža, balsva kepurėlė, kurios skersmuo paprastai siekia 1–4 cm, ji plokščia arba piltuvėlis, kreminės-ochros iki beveik baltos spalvos, su banguotu kraštu. Ji turi baltus arba kreminius, tankius lapelius, nusileidžiančius kotu žemyn be žiedo. Kvapas silpnas, grybų.

Auga nuo rugpjūčio iki gruodžio mėnesio vejose, pievose, ganyklose ir pakelėse, dažnai raganų ratilais. Tokias vietas lengva lankyti ir vaikai ten gali žaisti, o tai padidina atsitiktinio suvalgymo riziką.

Galima supainioti su lauminiu mažūniu arba vyšniniu miltagrybiu, kurie auga panašiose buveinėse. Neskinkite mažų balsvų grybų vejoje maistui, jei nesate tikri dėl rūšies.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Mažas: 9–33 mm (aprašymuose taip pat nurodoma 3–4 cm). Išgaubta iki piltuvėlio formos, su banguotu kraštu. Paviršius lygus, šiek tiek miltuotas, kreminės-ochros iki balsvos spalvos; jaunas ir drėgnas kartais rusvai permatomas su baltu „šerkšnu“, išdžiūvęs tampa vienodai baltas. Su amžiumi ant kepurėlės gali susidaryti koncentriniai įtrūkimai.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lapeliai tankūs, balti ar kreminiai-ochros (pagal kai kuriuos aprašymus su rožinėmis dėmėmis), priaugtiniai arba nuaugtiniai, pagal kai kuriuos aprašymus aiškiai nuaugtiniai.

Kotas

Aukštis 18–31 mm (aprašymuose taip pat nurodoma iki 4 cm), storis 2–15 mm, cilindriškas, plaušingas, lygus, balsvas iki ochros, su balsvomis micelio liekanomis prie pagrindo. Žiedo nėra.

Minkštimas

Kvapas lengvas, grybų; pagal kai kuriuos aprašymus specifinio skonio ar kvapo nėra. Minkštimo ragauti negalima.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas baltas. Sporos nuo sferinių iki plačiai elipsoidinių, lygios, hialininės, (3,6–)3,9–4,6(–5,2) × (2,9–)3,4–4,1(–4,5) µm, Q = 1,0–1,3.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas, auga tarp žolių pievose, ganyklose, vejose, pakelėse, proskynose, kadagynuose, dykvietėse ir soduose; dažnai sudaro raganų ratilus.

Paplitimas. Europa, Šiaurės Amerika, Azija, Australija ir Naujoji Zelandija; Europoje dažnas nuo Viduržemio jūros iki šiaurės Skandinavijos. Lenkijoje užregistruota daug radaviečių. Lenkijoje teisiškai nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Paprastai nuo rugpjūčio iki gruodžio mėnesio.

Su kuo galima supainioti?

• Marasmius oreades (lauminis mažūnis) — Auga vejose panašiais ratilais, todėl kyla supainiojimo rizika. Išsamūs skirtumai – duomenų nėra.
• Clitopilus prunulus (miltagrybis vyšninis) — Nurodomas kaip supainiojamas grybas. Išsamūs skirtumai – duomenų nėra.
• Clitocybe dealbata (baltoji gūbrė) — Labai panašus, kai kurių autorių laikomas ta pačia rūšimi; jei išskiriamas, tai remiantis stambesniu vaisiakūniu, mažiau nuaugtiniais lapeliais ir krašto polinkiu skilinėti.
• Clitocybe phyllophila ir kiti balsvi piltuvėliai — Nurodoma kaip panašių nuodingų rūšių grupė; skirtumai – duomenų nėra.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje rievėtoji tauriabudė yra dažnas grybas, augantis pievose, parkų vejose bei ganyklose, kur neretai sudaro vadinamuosius „raganų ratus“.
• Lietuvos gamtoje šis grybas neretai supainiojamas su laumine mažūne, nes abi rūšys dalijasi tomis pačiomis atviromis pievų buveinėmis.
• Ši rūšis nėra saugoma ir nėra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, kadangi mūsų šalyje ji auga natūraliai ir gausiai.