Clitopilus prunulus

Aprašymas

Miltagrybis vyšninis yra baltas arba balkšvai pilkas grybas, kurio kepurėlė yra 3–10 cm skersmens, su amžiumi tampanti piltuvėlio formos, su užsirietusiu kraštu. Odelė sausa ir matinė, tarsi zomša. Lakšteliai giliai nuaugę kotu tolyn, iš pradžių balti, vėliau rausvi; sporų atspaudas rausvas. Trama kvepia šviežiai maltais miltais.

Auga nuo liepos iki lapkričio lapuočių ir spygliuočių miškuose, dažniausiai tarp samanų, pakelėse, keliukuose ir proskynose, beveik visada grupelėmis. Lenkijoje jis yra labai dažnas.

Jis lengvai supainiojamas su nuodingomis baltosiomis piltuvbudėmis ir nuodingąja stambiąja gijabude, todėl jį turėtų rinkti tik labai patyrę grybautojai. Rožinis sporų atspaudas ir kvapas yra lemiami, tačiau niekada vienas požymis. Jei abejojate, nevalgykite jo.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 3–10 cm; jaunas pusrutuliškas, vėliau išgaubtas su įdubusiu centru, galiausiai piltuvėlio formos; kraštas visada užsirietęs. Odele balta arba balkšvai pilka (aprašymuose taip pat nurodoma iki šviesiai pilkumo, kartais gelsva), sausa, plika ir matinė, tarsi zomša, po lietaus šiek tiek gleivėta. Varietatas var. orcellus pasižymi gleivėta kepurėle ir baltomis spalvomis.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai tankūs, žemi, nevienodo ilgio, gana giliai nuaugę kotu tolyn; iš pradžių balti, vėliau rausvi (spalva atsiranda nuo sporų).

Kotas

Aukštis 2–8 cm, storis 4–18 mm (aprašymuose pateikiami skirtingi diapazonai); cilindriškas, pilnaviduris, kartais ekscentriškas, plaušuotai vagotas, šerkšnotas, į apačią smailėjantis. Baltas, kartais pilkšvas. Be žiedo.

Minkštimas

Balta, minkšta, elastinga, nekeičia spalvos. Skonis neryškus, kvapas primena šviežiai maltus miltus (pagal kai kuriuos aprašymus – taip pat agurkus). Nebandykite neatpažintų grybų kūnų skonio.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas rausvas (rožinis). Sporos plačiai verpstiškos, 9–14 × 5–6,5 µm (aprašymuose pateikiami skirtingi diapazonai).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprontrofas ant žemės. Auga lapuočių ir spygliuočių miškuose, daugiausia tarp samanų, šviesesnėse vietose: pakelėse, keliukuose, proskynose; pagal kai kuriuos aprašymus – taip pat žolètose buveinėse.

Paplitimas. Šiaurės pusrutulio temperatinė zona; taip pat Centrinė Amerika ir Australija (pagal kai kuriuos aprašymus). Lenkijoje labai dažna. Teisiškai saugoma nėra.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo liepos iki lapkričio, beveik visada grupelėmis.

Su kuo galima supainioti?

• Clitocybe phyllophila (lenk. lejkówka liściowa), Clitocybe rivulosa (lenk. lejkówka rozlana), Clitocybe dealbata — Nuodingos baltosios piltuvbudės su baltu sporų atspaudu, o ne rožiniu. Miltagrybio vyšninio lakšteliai stipriai nuaugę žemyn, rausvi; miltų kvapo; lakšteliai lengviau atsiskiria nuo kepurėlės; C. rivulosa yra pievų rūšis, o miltagrybis vyšninis – labiau miško.
• Entoloma sinuatum (stambioji gijabudė; lenk. dzwonkówka trująca) — Stipriai nuodinga. Išsiskiria tuo, kad miltagrybio vyšninio lakšteliai yra stipriai nuaugę žemyn, rausvi ir turi būdingą kvapą.
• Lyophyllum connatum (lenk. kępkowiec białawy, Leucocybe connata) — Dažnai painiojama; sporų atspaudas baltas. Duomenų apie detales nėra.
• Clitocybe subconnexa, Cuphophyllus angustifolius, Leucocybe candicans — Galimi panašūs grybai; išsamių skirtumų nėra.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje ši rūšis oficialiai vadinama miltine tauriabude dėl išskirtinio šviežių miltų kvapo, o liaudyje kartais žinoma tiesiog malūnininko vardu.
• Lietuvos miškuose tai yra plačiai paplitęs grybas, dažniausiai augantis grupėmis samanotose vietose, pamiškėse ar palei miško takus.
• Lietuvos gamtoje šį grybą galima lengvai supainioti su išoriškai labai panašiomis, mirtinai nuodingomis baltosiomis tauriabudėmis.