Ganoderma applanatum

Aprašymas

Plokščiasis blizgukas (dailininkų kempinė) yra didelis, kietas, daugiametis grybas, panašus į lentyną ar kanopą, augantis iš medžio kamieno šonu. Viršutinis paviršius yra rausvai rudas iki pilkšvai rudas, banguotas, su ryškiomis koncentrinėmis juostomis, dažnai apibarstytas rūdžių rudumo sporų milteliais. Kraštas yra baltas, o apatinė pusė taip pat balta ir paliesta ar brūkštelėta parudįja.

Jis auga ištisus metus ant gyvų ir negyvų medžių, dažniausiai lapuočių (bukų, tuopų, klevų, paprastųjų kaštonų), miškuose, parkuose ir prie kelių. Lenkijoje jis labai paplitęs. Brūkštelėjimas baltoje apatinėje pusėje palieka pastovią rudą žymę, todėl grybas kartais naudojamas piešimui.

Jį galima atskirti nuo panašių Ganoderma rūšių pagal juostuotą, matinį arba šiek tiek blizgų kepurėlės paviršių be lakuotos dangos ir pagal baltą kraštą. Patikimai nustatyti rūšį gentyje gali būti sunku, tačiau visi šie grybai yra nevalgomi.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Daugiametis vaisiakūnis, kanopos formos arba pusapvalis, prisitvirtinęs šonu, kietas kaip medis ar oda; plotis 10–50 cm (išimtinai iki 75 cm), storis 1–5 cm, pagal kai kuriuos aprašymus iki 10 cm. Viršutinis paviršius rausvai rudas iki rudai pilkas, padengtas kieta pluta, stipriai juostuotas (koncentrinės juostos atitinka paskesnius augimo metus), banguotas ir gumbuotas, lygus arba šiek tiek blizgus, be lakuotos dangos. Dažnai padengtas storu, rūdžių rudumo nusėdusių sporų sluoksniu. Kraštas grynai baltas, gumbuotas, suplotas.

Himenoforas (kepurės apačia)

Vamzdeliai 4–12 mm ilgio, išsidėstę keliais sluoksniais, atskirtais plonu rudu tarpiniu sluoksniu (po vieną sluoksnį kiekvienam vegetacijos sezonui). Poros apvalios, mažos (apie 4–6 viename mm), baltos, paspaudus ar brūkštelėjus paruduojančios. Himenoforas nenusileidžia koteliu, nes kotelio nėra.

Kotas

Nėra; vaisiakūnis bekotis, plačiu pagrindu šonu prisitvirtinęs prie substrato.

Minkštimas

Gana minkšta, elastinga iki kamštienos, jaunuose vaisiakūniuose balkšva, vėliau cinamoninė iki tamsiai ruda. Paspaudus patamsėja, nuo KOH pajuoduoja. Skonis kartus, šiek tiek aitrus. Minties negalima ragauti.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų nuospaudas rūdžių rudas. Sporos kiaušiniškos arba kiaušiniškai rutuliškos, karpuotos; nurodomi matmenys apie 9 × 4,5–6,5 µm (duomenys neaiškūs). Jos gaminamos milžiniškais kiekiais: iš 10 × 10 cm himenoforo gabalo per parą gali išsiskirti net keli milijardai sporų.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Parazitas ir medienos saprotrofas, sukeliantis baltąjį puvinį; pažengusioje stadijoje mediena tampa išblukusi, kempinė ir permarginta juodomis zonomis. Auga ant gyvų medžių (ypač senesnių, nusilpusių), bet dažniau ant negyvų kamienų ir kelmų. Daugiausia ant lapuočių: buko, tuopų, klevų, paprastojo kaštono, juodalksnio, beržo, skroblo, ąžuolų, uosio, liepos, guobos, gluosnio, baltosios robinijos; labai retai ant spygliuočių (kėnio, eglės, pušies, taip pat auginamų Lavsono kiparisėlio ir tujų). Vaisiakūnius kartais kolonizuoja vabzdžių lervos, įskaitant muselę Agathomyia wankowiczii (kuri ant porų sudaro būdingas ąsočio formos gumbus) ir vabalą Bolitotherus cornutus.

Paplitimas. Kosmopolitinė rūšis, aptinkama visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, ir daugelyje salų. Lenkijoje labai paplitusi, išskyrus aukštesnes kalnų vietas: miškuose, krūmynuose, parkuose ir prie kelių. Lenkijoje teisiškai nesaugoma.

Vaisiakūnių formavimasis. Vaisiakūniai daugiamečiai ir matomi ištisus metus; sporos išsiskiria daugiausia nuo birželio iki spalio.

Su kuo galima supainioti?

• Ganoderma adspersum (europinis plokščiasis blizgukas) — Storesnis vaisiakūnis, tamsesnė, rausva mėsa ir stambesnės sporos; atsparus vabzdžių lervų maitinimuisi.
• Ganoderma pfeifferi (vaškinis blizgukas) — Kanopos formos vaisiakūnis (kartais plokščias), nejuostuotas; auga ant buko.
• Ganoderma lucidum (reiši) — Kepurėlė padengta lakuota, blizgančia danga, paprastai ant šoninio kotelio.
• Fomitopsis pinicola (raudonjuostė kempinė) — Šviesus sporų nuospaudas, šviesios poros ir kreminės spalvos mėsa; dažnai su rausva zona prie kepurėlės krašto.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje šis grybas dažnai vadinamas plokščiuoju tinkliavaisiu (lot. Ganoderma applanatum): žodis „plokščiasis“ tiesiogiai atitinka lotynišką epitetą applanatum – „išplatintas, suplotas“, nes vaisiakūnis auga it plokščia lentyna.
• Lietuvoje grybas auga visus metus ant gyvų ir negyvų lapuočių medžių kamienų – miškuose, soduose, parkuose ir prie kelių; dėl kelerius metus augančių, kietų, medėjančių vaisiakūnių jis matomas net žiemą, kai kiti grybai jau išnykę.
• Lietuvoje plokščiąjį tinkliavaisį neretai painioja su kitais medžiagrybiais, ypač su tikruoju pakvaišėliu (Fomes fomentarius), tačiau jį išduoda balta apatinė pusė, kuri nubraukta ar įbrėžta greitai parudėja, o įbrėžimas išlieka ir gali būti naudojamas kaip „piešimo“ paviršius.