Lentinus substrictus

Aprašymas

Blakstienotoji kempinė – smulkus, kietas grybas, kurio kepurėlė apvali, plokščia arba šiek tiek išgaubta, 1–12 cm skersmens. Kepurėlės paviršius matinis, žvynuotas ir dažnai šiurkščiai plaukuotas, ypač prie krašto. Jos spalva labai kinta – nuo geltonos ir rūdinės iki pilkai rudos ir beveik juodos. Apatinę pusę sudaro labai smulkios, taisyklingos poros, šviesesnės už kepurėlę. Kojelė trumpa, kieta, lazdyno arba pilkai geltonos spalvos, dažnai su trumpais šiurkščiais plaukeliais.

Auga ant nukritusių lapuočių šakų ir kamienų miškuose, parkuose ir soduose; spygliuočiuose aptinkama retai. Lenkijoje paplitęs. Vaisiakūniai pasirodo per visą vegetacijos sezoną, dažniausiai pavasarį, balandžio–gegužės mėnesiais, rečiau rudenį.

Nuo panašių Lentinus rūšių jį galima atskirti pagal labai smulkias poras ir plaukuotą kepurėlės kraštą bei kojelę. Žieminė kempinė turi aiškiai stambesnes poras ir auga daugiausia žiemą bei pavasarį, o pavasarinė kempinė taip pat turi dideles poras. Rūšis nevalgoma.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 1–12 cm, storis 0,2–0,8 cm; forma apvali, plokščia arba šiek tiek išgaubta, kartais su nedideliu smaigaliu, retai įgaubta. Kraštas aštrus, plonas, įsirietęs, kartais banguotas arba skiautėtas. Paviršius matinis, padengtas smulkesniais ar stambesniais žvyneliais, senesnių egzempliorių – su įtrūkimų tinklu, šerytai plaukuotas visame paviršiuje arba tik prie krašto. Spalva labai kintanti: geltona, rūdinė, pilkšvai ruda, tabako ruda, gelsvai gelsva arba beveik juoda.

Himenoforas (kepurės apačia)

Poringas (vamzdeliai ir poros). Vamzdeliai 0,5–2 mm ilgio, labai plonomis sienelėmis, šiek tiek nusileidžiantys kojele. Poros labai smulkios, taisyklingos, apie 4–6 viename mm. Hymenoforo spalva aiškiai šviesesnė už kepurėlę.

Kotas

Dažniausiai centrinė, rečiau ekscentrinė; aukštis 2–3 cm (išskirtiniais atvejais iki 6 cm), storis 0,2–0,7 cm. Kieta, cilindriška, kartais lanku išlinkusi, retkarčiais su sustorėjusiu pagrindu. Paviršius lygus, plaušuotai žvynuotas arba padengtas trumpais šerytais plaukeliais; spalva lazdyno, pilkšvai geltona iki šviesiai kaštoninės.

Minkštimas

Duomenų apie minkštimo spalvą, spalvos pokyčius, kvapą ar skonį nėra. Minkštimo ragauti nereikėtų.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų nuospaudos spalva: duomenų nėra. Sporos dešrelės formos iki cilindriškos, 5–7 × 2 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Auga ant negyvos medienos: ant nukritusių lapuočių medžių šakų ir kamienų, retai ant spygliuočių. Aptinkamas įvairių tipų miškuose, parkuose ir soduose.

Paplitimas. Paplitęs Europoje, užfiksuotas daugelyje šalių; už Europos ribų pranešta iš Argentinos, Paragvajaus, Brazilijos ir Taivano. Lenkijoje paplitęs. Lenkijoje įstatymais nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Vaisiakūniai pasirodo per visą vegetacijos sezoną, dažniausiai pavasarį (balandžio–gegužės mėn.), rečiau rudenį (rugpjūčio–lapkričio mėn.).

Su kuo galima supainioti?

• Lentinus brumalis (žieminė kempinė) — Aiškiai stambesnės poros, mažiau plaukuota kojelė; vaisiakūniai pasirodo daugiausia žiemą ir pavasarį.
• Lentinus arcularius (pavasarinė kempinė) — Didelės poros.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje šis grybas nėra įrašytas į saugomų rūšių sąrašus. Jis auga lapuočių medžių nuvirtusiose šakose ir kamienuose miškuose, parkuose bei soduose.
• Lietuvos miškuose šio grybo kepurėlės spalva svyruoja nuo geltonos ir rūdinės iki beveik juodos. Todėl pradedantiesiems jį nelengva atskirti nuo kitų smulkių, tvirtų, ant medienos augančių kempinių, pavyzdžiui, nuo žieminio kempinio (Lentinus brumalis).