Nectria cinnabarina

Aprašymas

Koralinė nectrija neformuoja tipinių grybų su kepurėle. Ant negyvų lapuočių medžių šakų ir šakelių atsiranda daugybė mažų (kelių milimetrų), ryškių oranžinių arba koralų rausvos spalvos karpelių, dažnai susitelkusių didelėmis grupėmis. Senstant jos tampa tamsiai raudonos iki rusvai raudonos ir sukietėja.

Ji labai paplitusi ir ištisus metus aptinkama ant nukritusių šakų ir nupjautų kamienų miškuose, parkuose, soduose ir daržuose. Dažniausiai ji apsigyvena negyvoje arba nusilpusioje medienoje, tačiau gali užkrėsti ir sveikus medžius per žaizdas, todėl soduose ir daržuose gali kelti rūpesčių.

Nuo panašių Nectria rūšių ji paprastai atskiriama pagal šeimininką ir pagalvėlių spalvą, tačiau patikimai atpažinti kai kurias rūšis galima tik mikroskopu.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Nėra; rūšis neformuoja vaisiakūnio su kepurėle. Ant žievės išsivysto smulkūs karpelės pavidalo vaisiakūniai (sporodochijos) ir peritecijai.

Himenoforas (kepurės apačia)

Nėra (tai tarpumaišis grybas, askomicetas). Nelytinėje stadijoje formuojasi sporodochijos: ryškiai oranžinės, iš pradžių rausvos, karpelės pavidalo pustulės, maždaug 2–3 mm skersmens (aprašymuose nurodoma 1–4 mm), kurios senstant patamsėja iki rusvai raudonos ir sukietėja. Šalia jų, o pagal kai kuriuos aprašymus ir sporodochijų viduje, išsivysto karmino raudonos, kietos peritecijos, 3,5–5 mm skersmens, kuriose susidaro askosporos.

Kotas

Nėra.

Minkštimas

Netaikoma; vaisiakūniai maži ir kieti, be tipiško minkštimo. Neragauti.

Sporų atspaudas ir sporos

Konidijos (nelytinė stadija) vienaląstės, bespalvės, cilindriškai elipsinės, 5–7 × 2–3 µm. Askosporos (lytinė stadija) 12–20 × 4,5–6,5 µm. Sporų nuospaudos spalva: duomenų nėra.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas ant negyvos medienos ir retkarčiais silpnas lapuočių medžių bei krūmų parazitas. Auga ant šakų ir šakelių, kurios džiūsta, yra nusilpusios nuo šalnų, sausros ar anksčiau įvykusio kitų grybų užkrėtimo; šiltu, lietingu oru gali pulti ir sveikus medžius bei krūmus. Užkrečia daugiausia per žaizdas (nuo genėjimo, audrų, mechaninių pažeidimų), rečiau per žievės poras (lenticeles) arba šaknis, besiliečiančias su užkrėsta mediena. Šeimininkai yra bukai, paprastieji klevai, paprastieji kaštonai ir skroblai; vaismedžiuose sukelia ūglių džiūvimą, o žievė parudonuoja, įdumba ir pasidengia nekrozinėmis dėmėmis.

Paplitimas. Aptinkama visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, daugiausia vėsiame vidutinio klimato Šiaurės pusrutulio juostoje. Vidurio Europoje, įskaitant Lenkiją, labai paplitusi: miškuose, brūzgynuose, parkuose ir soduose. Lenkijoje ji nėra saugoma įstatymu.

Vaisiakūnių formavimasis. Ištisus metus. Sporodochijos (nelytinė stadija) atsiranda daugiausia vasarą ir rudenį, peritecijos paprastai nuo pavasario ar ankstyvos vasaros; sporodochijos, micelis ir peritecijos peržiemoja.

Su kuo galima supainioti?

• Nectria coryli (lenkiškai: gruzełek leszczynowy) — Auga daugiausia ant lazdynų, rečiau ant tuopų ir gluosnių; pagalvėlės tamsiai raudonos, vėliau juodos.
• Nectria pinea (lenkiškai: gruzełek sosnowy) — Aptinkama ant spygliuočių.
• Nectria sanguinea (lenkiškai: gruzełek krwisty) — Auga dažniausiai ant bukų, rečiau ant kitų lapuočių medžių; pagalvėlės karmino raudonos arba ryškiai raudonos.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje šis grybas dažnai vadinamas cinoberiniu pūkeliu arba cinoberine nektrija; pavadinimas kilęs iš lotyniško epiteto „cinnabarina“, nusakančio ryškią cinoberio raudonumo spalvą.
• Lietuvoje jis nėra saugomas ir nėra įrašytas į Raudonąją knygą – tai viena dažniausių ir plačiausiai paplitusių šio tipo rūšių visoje šalyje.
• Lietuvoje jį galima rasti ant nukritusių šakų ir kirtaviečių rąstų miškuose, parkuose, soduose bei sodybose, nes jis auga ištisus metus, net ir žiemą, kai daugelis kitų grybų jau išnykę.