Prunulus roseus

Aprašymas

Mycena rosea yra lieknas grybas su 2–6 cm skersmens kepurėle, nuo šviesiai rožinės iki rožinės spalvos, centre su išreikštu gūbreliu. Kai drėgna, kepurėlė vagota, o sausu oru gūbrelis pagelsta. Lakšteliai reti, iš pradžių balti, vėliau šviesiai rožiniai. Kotas, 4–7 cm aukščio, plonas, balsvas arba balsvai rožinis, be žiedo. Trama kvepia ridikais.

Auga nuo gegužės iki spalio mėnesio ant nukritusio lapų sluoksnio lapuočių ir mišriuose miškuose, pageidautina kalkinguose dirvožemiuose. Europoje yra dažnas.

Jis nuodingas ir turi muskarino. Jį galima supainioti su Laccaria amethystina ir su Mycena pura, kurio atspalvis labiau violetinis ir kuris auga spygliuočių miškuose. Nerenkite mažų, gležnų maistui skirtų kepurėtųjų grybų ir, jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 2–6 cm; jaunas rutuliškas arba iškilias, vėliau plokščias, galiausiai visiškai išsiskleidęs, centre su išreikštu gūbreliu. Stipriai higrofaninis: drėgnas yra vagotas, nes pro šalį šviečia lakšteliai. Spalva nuo šviesiai rožinės iki rožinės; sausu oru gūbrelis išdžiūsta iki kreminės-geltonos arba geltonos spalvos.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai reti, pilvoti, ties kotu įkirpti ir siauri, su lygiais kraštais. Iš pradžių balti, vėliau šviesiai rožiniai.

Kotas

Aukštis 4–7 cm, storis iki 0,7 cm; cilindriškas, tiesus, su šiek tiek pastorintu pagrindu. Jaunų egzempliorių pilnaviduris, senesnių tuščiaviduris. Spalva balsva arba balsvai rožinė, paviršius smulkiai plaušingas. Be žiedo.

Minkštimas

Plona, balta; skonis švelnus, kvapas ridiko tipo. Rūšis nuodinga – tramos neragaukite.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas baltas. Sporos plačiai elipsės formos, amiloidinės, lygios, vienoje pusėje su užlenktu apikuliu (snapeliu); 6–9 × 2,5–5 µm (aprašuose pateikiami skirtingi diapazonai).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas. Auga ant žemės, ant lapų paklotės lapuočių ir mišriuose miškuose, ypač dažnai ant kalkingų dirvožemių.

Paplitimas. Auga visuose žemynuose, išskyrus Australiją ir Antarktidą. Europoje dažnas. Lenkijoje teisiškai nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo gegužės iki spalio.

Su kuo galima supainioti?

• Mycena pura — Spalva labiau violetinė; auga spygliuočių miškuose.
• Mycena sororia — Gimininga rūšis, patikimai atskiriama tik laboratoriniais metodais (izofermentų elektroforeze); ji turi didesnes sporas, 7,5–10 × 4,8–5,5 µm.
• Laccaria amethystina — Labiau violetinės nei rožinės spalvos; jis turi storesnius, retesnius lakštelius ir nėra toks higrofaninis kaip Mycena rosea.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje rausvoji šalmabudė yra gana dažna ir aptinkama šalies lapuočių bei mišriuose miškuose, ypač kalkinguose dirvožemiuose tarp nukritusių lapų.
• Lietuvos miškuose šis nuodingas grybas dėl panašios kepurėlės formos bei atspalvių kartais supainiojamas su ametistine lakabude ar lelijine šalmabude.
• Nors rausvoji šalmabudė pasižymi išskirtine išvaizda, ji šalyje nėra reta ir nėra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.