Stereum hirsutum

Aprašymas

Plaukuotoji dryželė (Stereum hirsutum) sudaro plonus, kietus, odiškus vaisiakūnius, kelių centimetrų pločio, dažnai besidengiančius kaip stogo čerpės, smulkių lentynėlių pavidalu. Viršutinė pusė šiurkščiai plaukuota, ochros arba pilkai ruda, su aiškiomis koncentrinėmis juostomis. Apatinė pusė lygi, jauname vaisiakūnyje ryškiai geltonai oranžinė, senstant blunkanti iki ochros spalvos. Kraštas aštrus ir banguotas.

Auga ištisus metus ant negyvos medienos, daugiausia lapuočių medžių: ant nukritusių šakų ir kelmų, taip pat ant tvorų ir medinių konstrukcijų. Lenkijoje labai paplitusi; rasite ją miškuose, parkuose ir soduose, nuo žemumų iki kalnų.

Nuo panašių dryželių ją skiria lygi, oranžiškai geltona apatinė pusė, kuri ją pjaunant nekeičia spalvos. Iš pirmo žvilgsnio ją galima supainioti su įvairiaspalve kempe (Trametes versicolor), tačiau ši apatinėje pusėje turi smulkias poras. Nevalgomas.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Vaisiakūniai vienmečiai, gausūs, 0,5–5 cm pločio (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai) ir 1–2 mm storio; išplitę, išplitę su atlenktu kraštu, smulkūs kekšės formos arba lentynėlių pavidalo, banguoti, dažnai besidengiantys kaip stogo čerpės arba suaugę į platesnes lentynėles. Prie substrato prisitvirtinę viršutiniu paviršiumi, kraštai atsukti į išorę; ant vertikalių kamienų sudaro smulkias atlenktas kepurėles. Viršutinis paviršius plaukuotas, aksominis, šiurkštus iki šeriuotas, balkšvas, ochros geltonas arba pilkai rūdžiai rudas, koncentriškai žonuotas ir juostuotas. Kraštas aštrus, banguotas.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lygus (be vamzdelių, plokštelių ar spyglių). Jauniems vaisiakūniams ryškus, vėliau oranžiškai geltonas arba ochros spalvos, senesniuose bląstantis iki šviesiai oranžiškai rudo.

Kotas

Kotelio nėra; vaisiakūnis sėdimas, prisitvirtinęs prie substrato.

Minkštimas

Balkšva, pjaunant nekeičia spalvos; plona, kieta, odiška iki kamštiškos, padengta plona žieve, matoma net ppro lupą. Kvapas ir skonis diagnostinės reikšmės neturi; minties neragauti.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų nuosėdos baltos. Sporos elipsoidinės-cilindrinės, lygios, bespalvės (hialininės), amiloidinės, 4–8 × 2,5–3,5 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas, sukeliantis baltąjį medienos puvinį. Auga daugiausia ant negyvos lapuočių medienos (pvz., juodalksnio, beržo, skroblo, buko, ąžuolo, liepos, lazdyno, vyšnios, slyvos), retai ant spygliuočių (pvz., kėnio); dažniausiai ant nukritusių šakų ir kelmų. Taip pat aptinkama ant gyvų medžių, užpuolant pažeistas žievės vietas (be kita ko, persikų patogenas), ir ant naudojamos medienos: tvorų, geležinkelio pabėgių, šiltnamių konstrukcijų, o drėgnuose namuose ant grindų ir sienų apdailos. Kiti grybai parazituoja jos vaisiakūnius, tarp jų oranžinis drebučių grybas (Naematelia aurantia) ir Phaeotremella frondosa.

Paplitimas. Kosmopolitinė rūšis: visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą (Šiaurės Amerika, Europa nuo Skandinavijos iki Viduržemio jūros ir Britų salų, Australija). Lenkijoje labai paplitusi visoje šalyje, nuo žemumų iki viršutinės medžių ribos ir net kalninių pušynų juostoje; vienas dažniausių grybų ant negyvos medienos. Lenkijoje nėra teisiškai saugoma.

Vaisiakūnių formavimasis. Vaisiakūniai ištisus metus.

Su kuo galima supainioti?

• Stereum gausapatum (kraujuojančioji ąžuolinė dryželė) — Auga ant ąžuolo; vaisiakūnis aiškiai išplitęs arba išplitęs su atlenktu kraštu, himenoforas tamsesnis, šokoladinis rudas.
• Stereum subtomentosum (geltonuojančioji dryželė) — Vaisiakūnis prie substrato prisitvirtinęs šonu, minkštimas pjaunant pageltonuoja; himenoforas niekada nebūna ryškiai geltonas ar oranžinis, o tamsesnis, nuo ochros iki kavos spalvos.
• Stereum ochraceoflavum (ochros geltonoji dryželė) — Auga daugiausia ant plonų šakelių, dažniausiai ąžuolo; vaisiakūniai smulkesni ir plonesni, himenoforas blyškiai oranžiškai geltonas arba rusvai pilkai ochros spalvos.
• Byssomerulius corium (tinklinė plutelė) — Himenoforas taip pat lygus, bet kartais netaisyklingai tinklinis arba duobėtas su poromis; vaisiakūniai kreminiai, blyškiai gelsvi arba pilkšvi.
• Trametes versicolor (įvairiaspalvė kempė) — Apatinė pusė su smulkiais porėtais, o ne lygiu oranžiniu himenoforu; viršutinis paviršius įvairiaspalvis, o ne šiurkščiai plaukuotas ochros tonų.
• Stereum ostrea, Stereum rameale — Kartais nurodomos kaip panašios rūšys; išsamius skiriamuosius požymius reikia patvirtinti.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje šį grybą dažnai galima pamatyti ant nugriautų lapuočių medžių šakų ir kelmų miškuose, parkuose bei soduose, o jo plonus, odiškus kekšnius lengva atpažinti pagal ryškiai geltonai oranžinį apatinį paviršių.
• Lietuviškai jis vadinamas plaukuotuoju kailiagrybiu: pavadinimas atspindi šiurkščiai plaukuotą viršutinę kepurėlės pusę, o ne kokią nors vietinę liaudišką tradiciją.
• Lietuvoje šį grybą kartais painioja su kitais plonais, lentynėlių pavidalo kailiagrybiais ir su spalvotąja kramtyle (Trametes versicolor), tačiau pastarosios apatinė pusė porėta, o plaukuotojo kailiagrybio – lygi.