Verpa bohemica

Aprašymas

Bohemiškasis aukšliavarpis (Verpa bohemica) yra pavasarinis grybas, kurio geltonai ruda arba tamsiai ruda kepurėlė yra antpirščio ar varpelio formos, suaugusi į išilgines raukšles, 2–5 cm aukščio. Kepurėlė prie kotelio tvirtinasi tik pačiame viršuje, o likusi dalis kabo laisvai kaip dangtelis. Kotelis kreminis, trapus, viduje pilnas vatos pavidalo masės, vėliau tuščiaviduris.

Ji auga nuo kovo iki gegužės mėnesio, paprastai prieš briedžiukus, drėgnuose lapuočių miškuose, krūmynuose ir parkuose, ypač po drebulėmis, uosiais ir juodalksniais. Lenkijoje ji aptinkama visoje šalyje, tačiau jai gresia išnykimas ir ji yra iš dalies saugoma.

Ją galima supainioti su pusiau laisvuoju briedžiuku, kurio kepurėlė prisitvirtinusi 1/3–1/2 savo ilgio, ir su rūšimis, vadinamomis bobausiais. Atsargiai: šio tipo grybai gali būti nuodingi, jei paruošti netinkamai, todėl nerinkite jų, nesant tikriems dėl tapatybės ir teisinių taisyklių.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Kepurėlė yra 2–5 cm aukščio ir 2–4 cm skersmens, kūgiška iki varpelio formos, prie kotelio tvirtinasi tik viršūnėje, likusi dalis laisva ir atsikišusi. Paviršius briaunotas: žemos, plonos, banguotos briaunos, vietomis sujungiamos skersai, su duobutėmis (alveolėmis). Spalva nuo geltonai rudos iki tamsiai rudos (pagal kai kuriuos aprašymus iki rausvai rudos), apačia šviesi.

Himenoforas (kepurės apačia)

Aukšliagrybis (Ascomycota): sporas vedantis sluoksnis (himenis) iškloja išorinį kepurėlės paviršių; lakštelių ar vamzdelių nėra.

Kotas

Kotelis 6–20 cm aukščio (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai), storis 1–2,5 cm, cilindriškas, kartais suplotas ir sulinktas, į viršų siaurėjantis; iš pradžių plaukuotai vatos pavidalo, vėliau tuščiaviduris, trapus. Paviršius iš pradžių balsvas su balsvais plaukeliais, vėliau plikas, kreminio geltonumo su ochros ir oranžinėmis dėmėmis. Pjūvyje paprastai su vatos pavidalo hifų gijomis.

Minkštimas

Plona, vaškinė, balta. Skonis švelnus, kvapas grybų. Su neaiškaus valgomumo grybais, nekraukite minkštimo žalių ragauti.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas geltonas. Sporos lygios, stipriai ištįsusios, elipsiškos, kartais šiek tiek išlenktos, stikliškos iki gelsvų, labai didelės: 50–100 × 15–25 µm (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai). Dažniausiai dvi (retai tris) sporos aukšlyje.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofinis sausumos grybas; tikėtina mikorizinis, bent jau dalyje savo gyvenimo ciklo. Auga pavieniui arba grupėmis lapuočių miškuose, krūmynuose ir parkuose, ypač po drebulėmis, uosiais ir juodalksniais (pagal kai kuriuos aprašymus taip pat po tuopomis ir klevais, dažnai pakrantėse), drėgnose ir saulėtose vietose.

Paplitimas. Šiaurės pusrutulis: Europa, šiaurės Šiaurės Amerika, Azija (Indija, Turkija). Lenkijoje visoje šalyje; iki 2020 m. buvo užfiksuotos 120 radimviečių. Lenkijos augalų ir grybų raudonojoje knygoje V kategorijoje (pažeidžiamas); Lenkijoje griežtai saugomas 1983–2014 m., iš dalies saugomas nuo 2014 m. (Teisės žurnalas 2014 m., 1408 punktas).

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo kovo iki gegužės, ankstyvą pavasarį po atodrėkio, paprastai prieš pasirodant briedžiukams.

Su kuo galima supainioti?

• Morchella semilibera (pusiau laisvasis briedžiukas) ir kiti „pusiau laisvieji“ briedžiukai — Kepurėlė prie kotelio priskirta 1/3–1/2 savo ilgio (ankstyvojo bobausio tik viršūnėje); pusiau laisvojo briedžiuko kotelis pjūvyje tuščiaviduris ir paprastai turi vertikalias angas pagrinde, o ankstyvasis bobausis turi vatos pavidalo gijas ir neturi angų; sporos daug mažesnės.
• Verpa conica (pirštuotasis aukšliavarpis) — Mažesni vaisiakūniai, kepurėlės paviršius paprastai lygus (nesusiraukšlėjęs), aštuonios sporos aukšliagrybiuose.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje bohemiškasis aukšliavarpis yra labai retas grybas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
• Mūsų šalies miškuose šis grybas dažniausiai aptinkamas drėgnuose lapuočių miškuose bei upių slėniuose, ypač po drebulėmis ir uosiais.
• Lietuvos grybautojai dėl panašios kepurėlės formos jį neretai supainioja su tikraisiais briedžiukais arba bobausiais.