Auriscalpium vulgare

Aprašymas

Ausiakamanė (Auriscalpium vulgare) – tai mažas grybas, kurio kepurėlė dažniausiai mažesnė už suaugusio žmogaus nagą, šaukšto arba inksto formos, padengta smulkiais tamsiai rudais plaukeliais. Iš kepurėlės šono auga ploni, plaukuotas, rusvai juodas kotelis, o apatinė pusė vietoj plokštelių ar porų yra padengta smulkiais pilkšvais dygliukais. Visas vaisiakūnis yra kietas ir odiškas.

Jis auga ant nukritusių pušų kankorėžių, dažnai ant tų, kurie iš dalies palaidoti paklotėje, pušynuose ir mišriuose miškuose. Lenkijoje jis paplitęs, bet lengvai praleidžiamas, nes yra mažas ir nepastebimas. Vaisiakūnių galima rasti ištisus metus, o peržiemoję tampa beveik juodi.

Lengviausia jį atpažinti pagal trijų požymių derinį: auga ant kankorėžio, turi šoninį plaukuotą kotelį ir turi dygliukus po kepurėle. Jis nevalgomas dėl kietumo ir labai mažo dydžio.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Mažas, dažniausiai 0,5–2 cm, retai iki 4–5 cm; pusapvalis arba inksto formos, viršuje išgaubtas, apačioje plokščias. Paviršius iš pradžių šerkšnotas, tamsiai kaštoninis rudas, plaukuotas arba veltinio pavidalo, šiek tiek juostuotas; senstant tampa lygesnis ir patamsėja iki beveik juodo. Kraštas šviesesnis (gelsvai rusvas iki šviesiai rudo), senstant įsirito ir pasibanguoja. Peržiemoję egzemplioriai yra juodai rudi ir dažnai apaugę žaliosiomis dumblių apnašomis. Kartais pasitaiko vaisiakūnių be kepurėlės.

Himenoforas (kepurės apačia)

Dygliukai (ne plokštelės ar vamzdeliai) iki 3 mm ilgio, cilindriški, galuose smailūs, nusileidžiantys kotelio link. Jauni jie balkšvi, šviesiai rudi arba purpuriškai rausvi, vėliau pasidengia balta sporų apnaša ir galiausiai tampa pilki ir rudi.

Kotas

Šoninis arba ekscentrinis, prisitvirtinęs prie kepurėlės krašto; cilindriškas arba šiek tiek suplotas, plonas (apie 2 mm), 2–8 cm aukščio, su gumbiškai sustorėjusia baze. Paviršius plaukuotas, tamsiai kaštoninis rudas arba rusvai juodas. Kartais iš vienos storos bazės auga keli kotelių, arba kotelis yra išsišakojęs.

Minkštimas

Odiškai tamprus, sausas – standus; kepurėlėje dvisluoksnis: plonas, kompaktiškas, juodai rudas ir plaukuotas viršutinis sluoksnis ir storas, minkštas, baltas iki šviesiai rudo apatinis sluoksnis. Kotelis turi plonus tamsų žievelę, viduje – ochros spalvos minkštimą. Kvapas ir skonis neišsiskiriantys. KOH, užlašintas ant vaisiakūnio paviršiaus, jį iš karto nudažo juodai. Minkštimo ragauti nereikia.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų nuospaudos baltos. Sporos bespalvės, elipsoidinės, kiaušiniškai rutuliškos iki beveik rutuliškų, karpotos, amiloidinės, cianofilinės; matmenys apie 4–5,5 × 4–5 µm (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas, auga ant nukritusių spygliuočių kankorėžių, ypač paprastosios pušies (Pinus sylvestris), ypač ant kankorėžių, iš dalies ar visiškai palaidotų dirvoje; rečiau ant eglių kankorėžių, o Kalifornijoje daugiausia ant Dauglazdės pocūgės kankorėžių. Vaisiakūniams augti reikia didelės drėgmės; augimą slopina ir tiesioginė saulės šviesa, ir visiška tamsa. Vaisiakūniai kelis kartus keičia geotropinę reakciją, todėl dygliukai galiausiai nukreipiami žemyn. Vaisiakūnio vystymasis trunka nuo 9 iki 35 dienų, o sporos pradeda formuotis praėjus 48–72 valandoms nuo kepurėlės augimo pradžios.

Paplitimas. Paplitęs Europoje, Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje bei vidutinio klimato juostos Azijoje. Lenkijoje paplitęs pušynuose ir mišriuose miškuose, nors dėl mažo dydžio retai pastebimas. Lenkijoje teisiškai nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Lenkijoje vaisiakūnių galima rasti ištisus metus; senesni palaipsniui tamsėja ir gali likti matomi ant kankorėžių visą žiemą. Gausiausiai jie pasirodo vasarą ir rudenį.

Su kuo galima supainioti?

• Baeospora myosura — Mažas plokšteles turintis grybas, augantis ant eglių kankorėžių; turi plokšteles vietoj dygliukų ir centriškai prisitvirtinusį kotelį.
• Strobilurus spp. (pvz., S. trullisatus) — Maži plokšteles turintys grybai, išaugantys iš kankorėžių (įskaitant duglasines pocūges); turi plokšteles ir centrinį kotelį, o dygliukų neturi.
• Mycena purpureofusca — Mažas šalmabudis, augantis ant pušų kankorėžių; turi plokšteles ir ploną, lygų, centriškai prisitvirtinusį kotelį be rudų plaukelių.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje šis grybas dažnai vadinamas tiesiog „ausų krapštuku“ arba „ausų šaukšteliu“ – pavadinimas kilęs iš mažo, šaukštelio formos, ant šoninio kotelio sėdinčio kepurėlės.
• Lietuvoje šis grybas auga ant nukritusių pušų kankorėžių pušynuose ir mišriuose miškuose, o dėl mažo dydžio jį lengva praleisti, nors jis nėra retas.
• Lietuvoje jis nėra saugomas ir nepriskiriamas retoms ar nykstančioms rūšims, todėl jį galima užtikti įvairiuose šalies pušynuose.