Chroogomphus rutilus

Aprašymas

Variaspalvė geltonpėdė turi 4–15 cm skersmens kepurėlę, vario rudumo, storą ir mėsingą, drėgnu oru stipriai gleivėtą, o sausu – lygią ir blizgančią. Lakšteliai retriau išsidėstę, stori, stipriai nuaugę kotu žemyn, iš pradžių vario pilkumo, vėliau tamsiai purpuriniai rudi. Kotas ilgas ir vario oranžinumo; paspaudus, po kurio laiko minkštimas nusidažo karmino spalva.

Auga ant žemės spygliuočių ir mišriuose miškuose, po pušimis, eglėmis ir kalninėmis pušimis, nuo liepos iki lapkričio mėnesio. Lenkijoje yra dažnas.

Nepatyrę grybautojai jo neturėtų rinkti, nes jį galima supainioti su labai nuodingais nuosėdžiais (pražūtinguoju ir nuodinguoju nuosėdžiu). Jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 4–15 cm. Jaunas iškiliu kraštu, užsirietusiu į vidų, vario rudumo, vėliau šiek tiek išblukęs; seni – plokšti. Drėgnu oru stipriai gleivėti, sausu – lygūs ir blizgantys; labai stori ir mėsingi. Jauni vaisiakūniai apjuosti voratinkliško šydo.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai labai stori ir retriau išsidėstę, dažnai šakoti, stipriai nuaugę kotu žemyn; iš pradžių vario pilvumo, subrendę – tamsiai purpuriniai rudi.

Kotas

Ilgas, lieknas, mėsingas, vario oranžinumo iki gelsvai rudos spalvos, su subtiliu zigzago raštu iš ochros spalvos šydo; išdžiūvusiame būklėje kartais su sutirštėjusia žiedo zona.

Minkštimas

Oranžinai geltonas, paspaudus po kurio laiko tampa karmino spalvos; koto pagrinde – chromo geltonumo. Be kvapo, švelnaus skonio. Nerekomenduojame ragauti minkštimo kaip nustatymo metodo.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas alyvinis-juodas. Sporos pailgos, elipsinės-verpstiškos, lygios, rusvai geltonos, 17–23 × 5,5–7 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Mikorizinis grybas (ektomikoriza su pušimis Pinus). Auga ant žemės spygliuočių ir mišriuose miškuose, po baltuoju kėniu, paprastąja pušimi ir kalnine pušimi.

Paplitimas. Plačiai paplitęs Šiaurės Amerikoje ir Europoje, su radavietėmis taip pat Korėjoje ir Japonijoje. Dažnas Lenkijoje. Lenkijoje jis teisiškai saugomas nėra.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo liepos iki lapkričio mėnesio.

Su kuo galima supainioti?

• Chroogomphus helveticus (alpinė rudmėsė) — Kepurėlė veltiniška (ne gleivėta)
• Cortinarius rubellus (pražūtingasis nuosėdis) ir Cortinarius orellanus (nuodingasis nuosėdis) — Labai nuodingi (mirtinai). Mažiau patyrę grybautojai rudmėsę kartais supainioja su jais; nuosėdžiai turi rūdžių rudą sporų atspaudą ir voratinklišką šydą (cortina) vietoje gleivių.
• Gomphidius glutinosus (gličioji rudmėsė) — Kepurėlė slidži, violetinė-pilka iki rudos; kuparinė rudmėsė nėra gleivėta ir turi rausvai rudą kepurėlę.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje varinis vėluvis yra gana plačiai paplitęs grybas, ypač dažnai randamas Pietų Lietuvos bei pajūrio smėlėtuose pušynuose, kur sudaro mikorizę su pušimis.
• Ši grybų rūšis nėra saugoma ir nėra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą, nes jos populiacija šalyje yra stabili.
• Mūsų šalies miškuose nepatyrę grybautojai varinį vėluvį kartais supainioja su tam tikromis nuosėdžių rūšimis dėl panašios varinės ar rausvai rudos kepurėlės spalvos.