Daedalea quercina

Aprašymas

Ąžuolinė labirintinė kempė (Daedalea quercina) – tai kietas, kamštienos tekstūros, daugiametis grybas pusapskritimio formos lentynos arba pagalvėlės pavidalo, paprastai 5–20 cm pločio. Viršutinis paviršius lygus, banguotas, šviesiai rudas, medienos spalvos. Apatinę pusę sudaro storos, kreminiai rudos plokštelės, išsidėsčiusios labirinto pavidalu, nuo ko kilęs ir genties pavadinimas.

Jis auga visus metus ant negyvų ąžuolų kamienų ir kelmų, miškuose ir parkuose, kartais ant ąžuolinių sijų, tiltų ir stulpų. Lenkijoje paplitęs.

Nuo Daedaleopsis confragosa jį galima atskirti pagal storą, nejuostuotą vaisiakūnį su bukru arba aštriu kraštu ir labai storas plokšteles, o Daedaleopsis confragosa vaisiakūnis plonas, aiškiai juostuotas. Ąžuolinė labirintinė kempė yra nevalgoma.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Vaisiakūnis daugiametis (iki 10 metų), bekotis, prie substrato prisitvirtinęs šonu; pusapskritimio formos, kekšės pavidalo, kartais pagalvėlės formos, išsikišęs ir atlenktas arba netaisyklingas. Plotis 3–25 cm, storis 2–8 cm (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai), kraštas aštrus. Paviršius lygus, banguotas, dažniausiai be juostų (juostos daugių daugiausia šalia krašto), šviesiai rudų atspalvių, panašus į medienos spalvą. Vaisiakūniai auga pavieniui arba pakopomis išsidėsčiusiomis grupėmis.

Himenoforas (kepurės apačia)

Labirintinis (dedalinis): iš pradžių porėtas, laikui bėgant dalis sienelių tarp porų išnyksta, susidaro plyšiai ir storos, bukos plokštelėms panašios pertvaros. Pertvaros storos, lanksčios, nesluoksniuotos, maždaug 1–5 cm ilgio, nuo balkšvų iki kreminiai rudų. Aprašyta forma su stambiomis, kampuotomis poromis, panašiomis į genties Trametes poras (f. trametea).

Kotas

Kojelės nėra; vaisiakūnis bekotis.

Minkštimas

Kreminė iki rudos, kamštienos tekstūros ir lanksti, išdžiūvusi labai lengva. Duomenų apie kvapą ir skonį nėra; minkštimo ragauti nereikia.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų nuospaudos baltos. Sporos cilindriškos iki elipsoidinių, lygios, 5–7 × 2–4 µm (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas, sukeliantis rudąjį medienos puvinį. Auga daugiausia ant ąžuolo medienos (negyvi kamienai, kelmai, miškuose ir parkuose), labai retai ant kitų lapuočių, pvz., skroblo, buko, uosio, juodojo riešutmedžio, guobos. Taip pat aptinkamas ant konstrukcinės ąžuolinės medienos (tiltai, stulpai), kur pažeidžia naudojamą medieną.

Paplitimas. Plačiai paplitęs Europoje, jo arealas sutampa su ąžuolų arealu. Taip pat aptinkamas Šiaurės Afrikoje, Azijoje nuo Kaukazo iki Indijos ir Australijoje; Šiaurės Amerikoje paplitęs, bet vakariau nuo Misisipės retas. Lenkijoje paplitęs. Lenkijoje įstatymais nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Vaisiakūniai daugiamečiai, aptinkami visus metus; tikslių duomenų apie sporų išsisklaidymo laiką nėra.

Su kuo galima supainioti?

• Daedaleopsis confragosa (rausvėjančioji kempė) — Hymenoforas taip pat labirintinis, bet vaisiakūnis plonesnis, aiškiai juostuotas, su labai aštriu kraštu.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje šis grybas vadinamas ąžuoline labirinte: pavadinimas kilęs iš ąžuolo, ant kurio auga, ir iš labirintą primenančio apatinio paviršiaus.
• Lietuvoje jis auga ant negyvų ąžuolų kamienų ir kelmų miškuose bei senuose dvarų ir miestų parkuose. Ąžuolas baltų tikėjime buvo šventas medis, siejamas su Perkūnu, todėl šis grybas yra tarsi mirusio šventojo medžio gyventojas.