Omphalotus olearius

Aprašymas

Omphalotus olearius yra šilumamėgis grybas su piltuvėlio formos, intensyviai oranžine kepurėle (4–12 cm), su aštriais lakšteliais, nusileidžiančiais kotu žemyn. Trama oranžinė ir koto viduje, o šviežių vaisiakūnių lakšteliai tamsumoje švyti blankia melsvai žalia šviesa.

Auga kuokštais ant kelmų, kamienų pagrindų ir lapuočių medžių, dažniausiai ąžuolų, kaštonų ir alyvmedžių, šaknų. Lenkijoje jis labai retas; pirmoji radavietė aptikta 2020 m. Giełczewskos aukštumoje. Pietų Europoje jis dažnas.

Jį lengva supainioti su voveraitėmis, tačiau jis turi tikrus, aštrius lakštelius ir auga ant medienos. Jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 4–12 cm, piltuvėlio formos, intensyviai oranžinis. Išsamaus paviršiaus aprašymo nėra.

Himenoforas (kepurės apačia)

Tikri lakšteliai, aštrūs, ploni, popieriniai ir lankstūs, ryškiai nuaugantys kotu žemyn, nedakotų, oranžiniai. Tamsumoje švyti tik lakšteliai.

Kotas

Ilgis 3,5–9 cm, storis 1–2 cm; spalva oranžinė, tokia pati išorėje ir viduje (nulupus odelę). Duomenų apie žiedą nėra.

Minkštimas

Oranžinė, tokia pati spalva išorėje ir viduje; pjovimo ar pažeidimo metu spalvos keičia. Kvapas silpnas. Skonis neaprašytas – jo negali ragauti; neragaukite šio ar bet kurio įtartino grybo tramus.

Sporų atspaudas ir sporos

Duomenų nėra (sporų atspaudo spalva, sporų forma ir matmenys).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas (šilumamėgis), skaidantis negyvą lapuočių medieną: dažniausiai ąžuolų, kaštonų ir alyvmedžių; vaisiakūniai auga ant kelmų, kamienų pagrindų ir šaknų, įskaitant požemines. Auga kuokštais.

Paplitimas. Europa, dažnas pietuose (Viduržemio jūros šalys, Pirėnų pusiasalis, Pietų Prancūzija), retas Vidurio Europoje ir ribojasi su šiltesnėmis vietovėmis; praneštas, be kita ko, iš Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Čekijos, Slovakijos ir Ukrainos, taip pat iš Vakarų Kapo provincijos Pietų Afrikoje. Lenkijoje labai retas: pirmą kartą rastas 2020 m. Giełczewskos aukštumoje. Lenkijoje teisiškai saugomas nėra.

Vaisiakūnių formavimasis. Pietų Europoje nuo liepos iki spalio (vasarą ir rudenį). Duomenų Lenkijai nėra.

Su kuo galima supainioti?

• Cantharellus cibarius (voveraitė) ir kitos voveraitės — Voveraitė turi netikrus lakštelius bukių briaunų pavidalu, o nulupus kotą yra blausesnis už odelę; Omphalotus olearius turi tikrus, aštrius, lankstius lakštelius, tos pačios oranžinės atspalvio tramą ir kotą bei auga ant medienos kuokštais.
• Laetiporus (sieros geltonumo pintis) — Kartais painiojamas dėl panašios spalvos; išsamūs skirtumai: duomenų nėra.
• Omphalotus illudens, O. olivascens, O. japonicus — Giminingos, taip pat nuodingos ir bioliuminescencinės rūšys iš Šiaurės Amerikos ir Azijos (jos turi tuos pačius iliudinus); Lenkijoje jos neauga.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje alyvinis švytūnas yra itin retai pastebimas, kadangi mūsų šalies klimatas šiam šilumamėgiam pietinių kraštų grybui įprastai yra per vėsus.
• Lietuviškas šios genties pavadinimas „švytūnas“ kilo dėl to, kad grybas tamsoje skleidžia silpną žalsvą šviesą.
• Lietuvos grybautojams skirtuose leidiniuose šis grybas dažniausiai minimas kaip vizualus šalyje gausiai paplitusios voveraitės antrininkas, nors skiriasi tuo, kad auga glaudžiomis kuokštėmis ant medienos.