Pseudoboletus parasiticus

Aprašymas

Parazitinis baravykas (Pseudoboletus parasiticus) yra nedidelis grybas, kurio kepurėlė 2–6 cm skersmens, sausa, zomšinė, blankiai geltona iki alyvuogiškai rudos, sausu oru įtrūkusi į smulkius laukelius. Apatinę pusę sudaro geltoni vamzdeliai, senstant tampantys alyvuogiškai rudi, o kotas geltonas, dažnai kreivas ir siaurėjantis link pagrindo. Minkštimas gelsvas, perpjautas šiek tiek pamėlsta.

Lengviausia jį atpažinti pagal augimo vietą: auga tik ant paprastosios bulvūnės (Scleroderma citrinum) vaisiakūnių, dažniausiai keli iš vienos bulvūnės, rūgščiuose smėlinguose ir durpingruose dirvožemiuose. Lenkijoje jis retas ir iš dalies saugomas, todėl jo nereikia skinti.

Supainioti su žalsvuoju aksombaravykiu galima tik iš pažiūros, nes pastarasis auga ant žemės, o ne ant bulvūnės.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 2–6 cm; jaunas pusrutulio formos, vėliau pagalvėlės formos, galiausiai išsilyginęs. Paviršius sausas, zomšinis, nuo blankiai geltonos per žalsvai ochrinę iki alyvuogiškai rudos arba geltonai rudos spalvos; sausu oru kartais įtrūksta į smulkius laukelius.

Himenoforas (kepurės apačia)

Vamzdeliai prisitvirtinę arba šiek tiek nusileidžiantys kotu, kampuoti; jauni geltoni, vėliau rusvai alyvuogiški arba rusvai geltoni.

Kotas

Aukštis 3–7 cm, storis 0,4–2 cm. Kietas, geltonas iki geltonai rudo arba alyvuogiško, pluoštinės sandaros; siaurėja link pagrindo ir dažniausiai stipriai išlinkęs.

Minkštimas

Gelsvas, virš vamzdelių citrinos geltonumo, apatinėje koto dalyje rusvas; perpjautas šiek tiek pamėlsta. Skonis švelnus, kvapas grybų. Minkštimo neragauti.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų nuospaudas tamsiai alyvuogiškas iki alyvuogiškai rudo. Sporos kiaušiniškai verpstės formos, blyškiai geltonos iki medaus geltonumo, 12–18 × 4,5–6 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Parazitas ant paprastosios bulvūnės (Scleroderma citrinum) vaisiakūnių; iš vieno bulvūnės vaisiakūnio paprastai auga 1–5 baravyko vaisiakūniai. Auga įvairių tipų lapuočių miškuose, kartais ir už miškų ribų, tik rūgščiuose durpiniuose ir smėlinguose dirvožemiuose.

Paplitimas. Europa ir rytinė Šiaurės Amerika. Lenkijoje retas: iki 2020 m. buvo užregistruota apie 150 augaviečių; įtrauktas į Lenkijos augalų ir grybų raudonąją knygą (Czerwona lista roślin i grzybów Polski) R kategorijoje (retas). Taip pat įrašytas, be kita ko, Belgijos, Danijos, Slovakijos, Lietuvos ir Vokietijos raudonuosiuose sąrašuose. Lenkijoje 1983–2014 m. buvo griežtai saugomas, o dabar saugomas iš dalies (Dz.U. 2014 poz. 1408).

Vaisiakūnių formavimasis. Šiaurės Amerikoje nuo liepos iki rugsėjo; Lenkijoje tikslių duomenų nėra (tikriausiai nuo vasaros iki ankstyvo rudens).

Su kuo galima supainioti?

• Xerocomus subtomentosus (žalsvasis aksombaravykis; lenk. podgrzybek zajączek) — Panašus išvaizda, tačiau auga ant žemės kaip mikorizinis grybas, o ne ant bulvūnių vaisiakūnių; vien augimo vieta praktiškai pašalina supainiojimo galimybę.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje parazitinis baravykas auga tik ant paprastųjų kvaišalų (netikrųjų pūslenių) vaisiakūnių, todėl jo reikia ieškoti ten, kur auga šeimininkas, daugiausia rūgščiuose smėlinguose pušynuose. Tokių miškų gausu pietų Lietuvoje, ypač Dzūkijoje.
• Lietuvoje šis grybas laikomas retu ir aptinkamas pavieniuose augalavietėse. Atsitiktinai jį pamatyti galima tik tada, kai kvaišalų vaisiakūniai nebūna nei suirę, nei nuvytę.