Agaricus bitorquis

Aprašymas

Dvižiedis pievagrybis yra kresnas, balsvas pievagrybis su kietu, tankiu minkštimu, 4–10 cm (iki 15 cm) kepurėle su užsirietusiu kraštu ir trumpu, storu kotu. Jį lengviausiai atpažinti iš masyvaus, dvigubo žiedo ant koto. Lakšteliai iš pradžių šviesiai rausvi, vėliau tamsiai rudos iki juodos spalvos, o kvapas maloniai primena migdolus.

Kaip sako pavadinimas, jis auga daugiausia miestuose ir gyvenvietėse: parkuose, soduose, pakelėse, šaligatvių plyšiuose, o kartais net prasiskverbia pro asfaltą. Lenkijoje jis gana dažnas. Vaisiakūniai dažnai būna purvini nuo žemių ir dažnai subręsta po žeme.

Miesto augavietės kelia riziką: grybas kaupia sunkiuosius metalus (pvz., šviną), todėl nerenkite jo šalia kelių ar užterštose vietose. Jei turite abejonių dėl rūšies, ypač su jaunais, baltais lakšteliais vaisiakūniais, nerenkite ir nevalgykite jo.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 4–10 cm, net 15 cm (pagal kai kuriuos aprašymus iki 18 cm). Jaunystėje pusrutuliškas, senesnių – plokščias arba net su įdubusiu centru. Kraštas išsikiša už lakštelių ir ilgai lieka užsirietęs. Paviršius lygus ir sausas, kartais sudraskytas į lopinėlius, balsvas, trinamas nekeičia spalvos (pagal kai kuriuos aprašymus su amžiumi šiek tiek pagelsta), dažnai purvinas nuo žemių. Kartais ant krašto lieka veliumo liekanų.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai tankūs, siauri, laisvi; iš pradžių šviesiai rausvi, vėliau šokolado rudumo, galiausiai juosvai rudos spalvos; kraštai balti ir plaukuoti.

Kotas

Trumpas ir storas, cilindriškas arba buožės formos, su susiaurėjusiu pagrindu, pilnas ir kietas; aukštis 3–11 cm, storis 1–4 cm. Paviršius lygus arba veltiniškas, balsvas. Būdingas masyvus dvigubas žiedas: viršutinis storas, piltuvėlio formos, apatinis plonesnis, sijonelio formos (iš čia rūšies pavadinimas); spalva nuo baltos iki šviesiai ochros. Paguolyje – storas apgaubiantis micelis.

Minkštimas

Kietas ir labai tankus, baltas, pažeistas nekeičia spalvos arba tampa šiek tiek rausvas. Kvapas malonus, primenantis migdolus; skonis riešutų (pagal kai kuriuos aprašymus švelnus, tipiškai grybiškas). Ragauti laukinių egzempliorių ošio negalima.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas šokolado rudumo. Sporos elipsinės, lygios, 5–7 × 4–5,5 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Sausumos saprotrofas, augantis pavieniui arba nedidelėmis grupėmis soduose, parkuose, pakelėse, krūmynuose su šeivamedžiais, šaligatvių plyšiuose ir net senuose, pažeistuose tinkuose. Vaisiakūniai dažnai subręsta po žeme, prasiskverbdami pro asfaltą ir grindinio plokštes. Jis dažnai auga ten, kur žiemą naudojama kelio druska.

Paplitimas. Europa, Azija, Šiaurės Amerika, Australija. Gana dažnas Lenkijoje (iki 2003 m. buvo pranešta apie 8 augavietes), daugiausia miestuose ir gyvenvietėse. Teisiškai saugomas nėra; įrašytas į pardavimui leidžiamų grybų sąrašą (Sveikatos apsaugos ministerijos 42 punktas). Komerciniais tikslais kultivuojamas nuo 1968 metų kaip alternatyva A. bisporus.

Vaisiakūnių formavimasis. Duomenų nėra (angliškas pavadinimas „pavasarinis pievagrybis“ leidžia spėti pavasarį, tačiau mėnesiai nenurodyti).

Su kuo galima supainioti?

• Agaricus bisporus (dvisporis pievagrybis) — Laukinė forma tamsesnė, rusva, su žiedu, kurį galima nuplėšti; dvižiedis pievagrybis turi dvigubą žiedą. Mikroskopas juos atskiria patikimiausiai: A. bitorquis turi keturspores bazidijas, o A. bisporus – dvispores.
• Agaricus campestris — Turi tik vieną traupų žiedą ir auga pievose, o ne ant šaligatvių.
• Agaricus bernardii — Dažnai su juo painiojamas; kvepia sūrymu (jūros kvapu).
• Jaunų mirtinai nuodingų musmirių (pvz., Amanita virosa) — Musmirės koto pagrinde turi makštį ir baltus lakštelius.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje dvisluoksnis pievagrybis dažniausiai pastebimas didžiųjų miestų parkuose, vejose bei skveruose, kur jo tvirti vaisiakūniai geba prasiskverbti net pro kietą gruntą ar asfalto plyšius.
• Šis grybas Lietuvoje nėra saugomas ir nėra įrašytas į Raudonąją knygą, tačiau natūraliuose miškuose beveik neauga, nes šalyje telkiasi išskirtinai žmogaus paveiktose urbanistinėse vietose.
• Lietuvos miestų žaliosiose zonose jį galima supainioti su nuodinguoju karboliniu pievagrybiu, nuo kurio dvisluoksnis pievagrybis patikimai atskiriamas pagal specifinį dvigubą žiedą ant koto.