Amanita rubescens

Aprašymas

Rausvoji musmirė yra didelis grybas, kurio kepurėlė yra iki 15 cm skersmens, mėsos raudonumo iki rudo raudonumo atspalvių, padengta rudiškai rožinėmis dėmėmis. Lakšteliai balti, su amžiumi darosi labiau rožiniai, o kotas turi ruožuotą žiedą ir gumbiškai pastorintą pagrindą. Būdingas bruožas yra minkštimo paraudimas, kai jis pažeidžiamas arba perpjaunamas.

Jis auga nuo birželio iki lapkričio ant žemės lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, dažniausiai po beržais, bukais, pušimis ir ąžuolais. Jis yra labai dažnas Lenkijoje.

Rausvoji musmirė lengvai supainiojama su margąja musmire ir su Amanita spissata; kai kurie autoriai pataria jo nerenka. Nepasikliaukite viena savybe – patikrinkite minkštimo paraudimą, ruožuotą žiedą ir ruožuotumo nebuvimą ant kepurėlės krašto. Niekada nevalgykite jo žalio. Jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 5–15 cm; jaunas pusrutulio formos arba išgaubtas, vėliau plokščias. Spalva mėsos raudonumo, blyškiai raudona, rudo raudonumo arba šviesiai rudas su raudonu atspalviu; paviršius sausas, padengtas rudiškai rožinėmis, baltomis iki raudonmedžio įvairaus dydžio dėmėmis; kartais su ochros geltonumo apnašu, nuplautu lietaus. Kraštas be aiškaus ruožuotumo.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai jauni balti, vėliau su rožiniu apnašu, iki 12 mm pločio, tankūs; aprašymuose pateikiamas skirtingas priauga: priaugtiniai, nuauginiai arba laisvi. Pažeisti jie tampa rudiškai raudoni (su raudonomis dėmėmis).

Kotas

Aukštis iki 15 cm; iš pradžių balkšvas, vėliau rudo raudonumo, gumbiškas ir pastorintas ties pagrindu, apsuptas makšties liekanų netaisyklingų žiedų pavidalu. Žiedas ruožuotas (vagotas viršutinėje dalyje).

Minkštimas

Baltas, mėsingas, trapus; pažeistas arba paveiktas oro jis pakeičia spalvą į raudoną (rožinę) – atpažinimo požymis. Kvapas silpnas arba jo nėra; žalio minkštimo skonis švelnus, su šiek tiek aitriu poskoniu. Nebandykite jo skonio žalio.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas baltas. Sporos lygios, plačiai elipsiškos, amiloidinės; matmenys 8–10 × 6–7 µm (aprašymuose pateikiami skirtingi intervalai).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Mikorizinis grybas (ektomikoriza) su lapuočiais ir spygliuočiais medžiais; auga ant žemės, tarp samanų, ypač po beržais, bukais, pušimis, ąžuolais; taip pat skurdžiose dirvožemiuose.

Paplitimas. Šiaurės pusrutulis, plačiai paplitęs: Šiaurės Amerika, Europa, Azija; taip pat užregistruotas Afrikoje (Pietų Afrika – tikriausiai įvežtas). Labai dažnas Lenkijoje. Lenkijoje jis nėra teisiškai saugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo birželio iki lapkričio.

Su kuo galima supainioti?

• Amanita pantherina (margoji musmirė) — Nuodingas. Pažeistas minkštimo neparausta; žiedas neruožuotas; sulankstyta makštis prie koto pagrindo (rožinio atspalvio nėra, kepurėlė su ruožuotu kraštu).
• Amanita excelsa (Amanita spissata) — Minimas kaip rūšis, su kuria jis painiojamas; išsamūs skirtumai – duomenų nėra.
• Amanita novinupta (raudonuojanti nuotaka) — Vakarų Šiaurės Amerikos rūšis, taip pat rausta; Lenkijai neturi reikšmės.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje rausvoji musmirė yra plačiai paplitusi bei labai dažna, sutinkama įvairiuose šalies miškuose nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens, ir nėra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
• Lietuvos miškuose ši rūšis neretai supainiojama su nuodingąja margąja musmire, nuo kurios patikimai skiriasi pažeistose vietose rausvėjančiu minkštimu.