Calocybe gambosa

Aprašymas

Kepurėlė 6–12 cm skersmens, stora, mėsinga, kreminiai balta, lygi ir matinė, su užsirietusiu, banguotu kraštu. Lakšteliai tankūs, balkšvi arba kreminiai, kotas stangrus, pilnas, be rinkio. Trama kvepia šviežiais miltais.

Auga nuo balandžio iki birželio pievose, ganyklose, miškų pakraščiuose ir soduose, dažnai ratais ir lankais. Lenkijoje ji yra dažna.

Ją galima supainioti su mirtinai pavojingomis rūšimis, pasirodančiomis tuo pačiu metu ir panašioje buveinėje, ypač su Entoloma sinuatum ir Inosperma erubescens. Patikrinkite kvapą, lakštelių spalvą ir sporų atspaudą bei ar trama parausta. Jei kyla bent menkiausia abejonė, nerenkite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 5–15 cm (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai); jaunuose grybuose varpelio formos arba kūgiškas, vėliau paplokščias, galiausiai plokščias; nehigrofaninė, storamėsė, dažnai su mažu, buku gūbreliu. Kraštas ilgai užrauktas, dažnai banguotas. Paviršius lygus, matinis, balkšvas ar kreminis.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai ploni, tankūs, išpjauti su danteliu ir priaugę prie koto; jaunų egzempliorių balkšvi arba kreminiai, senesnių – šviesiai ochriniai.

Kotas

Aukštis 4–9 cm, storis 1.5–4 cm; jaunų egzempliorių statinaitės formos, senesnių – cilindriški, stori, kieti, pilni. Paviršius lygus, baltas iki kreminio, apatinėje dalyje dažnai šviesiai ochrinis. Be rinkio.

Minkštimas

Balkšva, stora, tvirta, pažeista nekeičia spalvos. Skonis švelnus, kvapas šviežių miltų (pagal kai kuriuos aprašymus miltų arba agurkų kvapo). Neragaukite nežinomų grybų tramės.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas baltas. Sporos elipsoidinės, lygios, 4–7 × 2–3.5 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas, augantis ant žemės pievose, ganyklose, miškų pakraščiuose, soduose, krūmynuose ir žolėtuose šlaituose, dažnai kalkinguose dirvožemiuose. Sudaro raganų ratus (Anglijos pietinėje pakrantėje – seni ratai, kurių apytikslis amžius siekia kelis šimtus metų).

Paplitimas. Daugiausia Europa, taip pat radimvietės JAV ir Japonijoje. Lenkijoje dažna, lygumose, aukštumose ir priekalnėse. Teisiškai saugoma nėra.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo balandžio iki birželio (išimtinai liepos mėnesį, kai kuriais metais net vėlų rudienį); šiltesnėse šalyse ankstesniais mėnesiais (Italijoje nuo kovo), vėsesnėse – vėlesniais.

Su kuo galima supainioti?

• Entoloma sinuatum (stambioji gijabudė) — Stipriai nuodingas. Labiau rausvas; jaunų egzempliorių lakšteliai taip pat balti, tačiau senesnių tampa rausvi, o sporų atspaudas rožinis. Kvapas pridvisęs.
• Inosperma erubescens — Stipriai nuodingas, auga tose pačiose buveinėse. Didesnis gūbrelis ant kepurėlės, rausvas atspalvis, aštresnis vaisių kvapas ir raustančios pažeistos vietos; pagal kai kuriuos aprašymus auga miškuose.
• Melanoleuca strictipes — Nevalgomas; detalių skirtumų nėra.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje pavasarinė balteklė liaudyje dažnai vadinama jurgiagrybiu arba avižėle, nes jos pasirodymas pievose tradiciškai sutampa su pavasario darbų pradžia, Jurginėmis bei avižų sėja.
• Lietuvos pamiškėse, ganyklose ir parkuose šie pavasariniai grybai neretai auga linijomis ar ratais, mūsų krašte vadinamais raganų ratais.