Chlorophyllum rhacodes

Aprašymas

Šiurkščioji žvynabudė yra didelis grybas su skėčio pavidalo 8–15 cm pločio kepurėle, apaugusia stačiais rudais žvynais. Balti lakšteliai ir judrus žiedas ant koto primena skėtinę žvynabudę, tačiau kotas lygus, be zigzago rašto, o pamatas gumbiškai išplatėjęs. Būdingas minkštimo ir koto paraudimas pažeidimo vietoje.

Jis auga miškų pakraščiuose, parkuose, proskynose ir soduose, yra dažnas Lenkijoje. Jaunus egzempliorius lengva supainioti su nuodingomis rūšimis, ypač su kitomis Chlorophyllum rūšimis.

Kai kuriems žmonėms jis sukelia virškinamojo trakto negalavimus, o dėl panašumo į nuodingas rūšis jo rinkti nerekomenduojama. Nerenkite jo, jei nesate tikri dėl rūšies.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 6–20 cm (aprašuose pateikiami skirtingi diapazonai); jaunas – rutuliškas arba kiaušiniškas, senesnis – skėčio pavidalo, plokščias. Luobelė pilkai rudos arba rudos spalvos, apaugusi plaukuotais, koncentriškai išsidėsčiusiais, tamsesniais, aiškiai stačiais žvynais šviesiame fone.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai balti, laisvi, kartais su skysčio lašeliais; išdžiūvę tampa alyviškai žalsvi; paspausti parausta.

Kotas

Aukštis 5–20 cm, storis 1–3 cm (aprašuose pateikiami skirtingi diapazonai); pamatas gumbiškai išplatėjęs, beveik lygus, be juostų (be zigzago rašto), iš pradžių baltas, laikui bėgant ruda, pažeistas parausta. Baltas žiedas po kepurėle, judrus kotu.

Minkštimas

Balkšvas, pažeistas pakeičia spalvą į oranžinę-ochros iki rausvos (pagal kai kuriuos aprašymus rausva arba bordinė, pjūvyje jaučiamas aštrus kvapas). Skonis švelnus; pagal kai kuriuos aprašymus bekvapis. Nebandykite nepažintų grybų minkštimo skonio.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas baltas (C. molybdites – žalias). Sporos lygios, elipsiškos, 9–12 × 6–7 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Sausumos saprotrofas. Auga miškų pakraščiuose, parkuose, miško proskynose, lapuočių ir spygliuočių miškuose; pagal kai kuriuos aprašymus pirmenybę teikia šešėliui ir vengia atvirų ganyklų bei laukų.

Paplitimas. Šiaurės Amerika, Europa (dažnas Vidurio Europoje, įskaitant Lenkiją), Naujoji Zelandija; pagal kai kuriuos aprašymus taip pat Pietų Afrika (rūšių grupei). Lenkijoje teisiškai saugomas nėra.

Vaisiakūnių formavimasis. Duomenų nėra.

Su kuo galima supainioti?

• Chlorophyllum molybdites (lenkų k.: sinoblaszek trujący) — Stipriai nuodingas, Lenkijoje kol kas neaptiktas, bet plinta Europoje; jauni vaisiakūniai atrodo identiškai. Sporų atspaudas žalias (senesni lakšteliai šiek tiek žalsvi), tuo tarpu C. rhacodes – baltas.
• Chlorophyllum brunneum (lenkų k.: czubajnik ogrodowy), Chlorophyllum olivieri (lenkų k.: czubajnik ponury), Chlorophyllum venenatum — Dažnai painiojamas su C. rhacodes; C. brunneum ir C. venenatum pagal kai kuriuos aprašymus yra nuodingi. Skiriamieji požymiai – duomenų nėra.
• Macrolepiota procera (skėtinė žvynabudė; lenkų k.: czubajka kania) — Kotas su zigzago (juostų) raštu, minkštimas pažeistas nekeičia spalvos, kepurėlės žvynai mažiau stačias, paprastai didesnis ir dažniau aptinkamas atvirose vietose.
• Macrolepiota konradii (lenkų k.: czubajka gwiaździsta) — Mažesnis; kepurėlė centre nesuplyšusi, žvynai prispausti, kotas šviesiai rusvas su smulkiais žvynais, koto minkštimas parausta, po to pamažu ruda.
• Leucoagaricus nympharum (lenkų k.: pieczareczka borowa) — Lieknesnis, gležnesnis vaisiakūnis su baltais žvynais; minkštimas baltas, pažeistas tik šiek tiek parausta.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje šiurkščioji žvynabudė yra dažna ir nėra saugoma rūšis – ji plačiai paplitusi spygliuočių miškuose, parkuose bei pamiškėse visoje šalies teritorijoje.
• Mūsų šalies miškuose ji dažnai supainiojama su didžiąja žvynabude, tačiau nuo jos skiriasi tuo, kad perlaužtas ar įpjautas grybo minkštimas greitai parausta.
• Lietuvos kaimuose ši žvynabudė kartu su artimomis rūšimis dėl išskirtinės kepurėlės formos liaudyje nuo seno vaizdingai vadinama „skėčiu“ arba „skėtuku“.