Clathrus ruber

Aprašymas

Raudonoji narvelė (Clathrus ruber) atpažįstama lengvai: subrendęs vaisiakūnis yra rutulio formos, raudonas arba oranžinis grotelių pavidalo tinklas su dideliais akučių langais, paprastai 5–20 cm aukščio. Jis išauga iš balsvo „kiaušinio“, kurio likučiai lieka apačioje kaip taurelė. Grotelių vidus padengtas alyvuogių rudu, lipniu gleivėtu sluoksniu, kuris labai nemaloniai kvepia, tarsi pūvanti mėsa.

Tai šilumą mėgstanti rūšis, kilusi iš pietų Europos; Lenkijoje ji reta ir introdukuota. Auga sodo dirvoje, vejose, lapų paklotėje ir medžio drožlėmis mulčiuotose gėlynuose. Vaisiakūnis išsivysto greitai, vos per kelias valandas, ir subliūška maždaug po paros.

Jis panašus į Clathrus archeri, kuris nesudaro uždaro grotelių tinklo, o tik kelias žvaigždės pavidalu išsiskleidžiančias rankas. Raudonoji narvelė yra nevalgoma ir nėra jokios priežasties jos rinkti.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Tikros kepurėlės nėra. Jaunas vaisiakūnis yra balsvas arba pilkšvas „kiaušinis“ iki 6 cm skersmens, iš pradžių lygus, prieš įplyšdamas padengtas daugiakampių laukelių tinklu, su iki 3 mm storio drebučių sluoksniu. Subrendęs receptakulas yra rutulio arba ovalo formos ir tuščiaviduris, sudarytas iš akytų, susipynusių rankų, sudarančių nevienodo dydžio akis (7–20 kampuotų langų ir 80–120 mažų tinklo skylučių). Spalva svyruoja nuo raudonos iki blyškiai oranžinės, link pagrindo šviesesnė; ji priklauso nuo temperatūros ir drėgmės. Rankos viršuje iki 1,5 cm storio, žemyn plonėja, paviršius briaunotas arba raukšlėtas. Aukštis 5–20 cm.

Himenoforas (kepurės apačia)

Plokštelių ar vamzdelių nėra. Sporos susidaro alyvuogių žalios iki alyvuogių rudos spalvos, lipnioje, bjauriai kvepiančioje sporas nešančioje masėje (glebe), kuri dengia vidinį grotelių paviršių, išskyrus vietą prie pagrindo.

Kotas

Kojelės nėra; grotelės sėdi tiesiai kiaušinio dangalo liekanoje, kuri apačioje sudaro taurę primenančią makštį (volvą). Vaisiakūnis prie pagrindo pritvirtintas grybienos gijomis (rizomorfomis).

Minkštimas

Receptakulas akytas; rankos skerspjūvyje matomas vienas platus vidinis kanalas ir dvi netaisyklingos išorinių kanalų eilės. Glebė labai nemaloniai kvepia, primena pūvančią mėsą, ir viliojo muses bei kitus vabzdžius. Raudona ir oranžinė spalvos daugiausia kyla nuo karotinoidų: likopeno ir beta karotino. Minkštimo neragauti.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų nuospaudos spalva: duomenų nėra. Sporos pailgos, ovaliai elipsės formos, lygios, 4–6 × 1,5–2,5 µm (aprašymuose ribos šiek tiek skiriasi). Bazidės šešiasporės.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas, skaidantis medieną ir augalų liekanas. Auga pavieniui arba grupėmis lapuočių lapų paklotėje, sodo dirvoje, vejose, šalia medienos liekanų, dažnai medžio drožlėmis mulčiuotuose gėlynuose. Sporas platina vabzdžiai, viliojami glebės kvapo.

Paplitimas. Laikoma kilusia iš pietų ir vidurio Europos, Makaronezijos, vakarų Turkijos, Šiaurės Afrikos ir vakarų Azijos; introdukuota visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, dažnai su įvežtu sodo mulču. Vidurio Europoje reta. Lenkijoje ji reta ir introdukuota; pirmasis egzempliorius rastas devintajame dešimtmetyje Ščecino Centrinėse kapinėse. Ukrainoje ji saugoma ir įrašyta į Raudonąją knygą. Lenkijoje rūšis nėra saugoma ir nėra įtraukta į parduoti leidžiamų grybų sąrašą.

Vaisiakūnių formavimasis. Aiškių duomenų Lenkijai nėra; Šiaurės Amerikoje nuo spalio iki kovo. Receptakulas iš kiaušinio išsivysto vos per kelias valandas ir subliūška maždaug po paros.

Su kuo galima supainioti?

• Clathrus archeri — Vaisiakūnis sudaro kelias (paprastai 4–8) čiuptuvus primenančias raudonas rankas, kurios jauname egzemplioriuje viršūnėje sujungtos, o paskui išsiskleidžia žvaigždės pavidalu; uždaro tinklo su akimis nėra.
• Clathrus columnatus — Vaisiakūnį sudaro dvi–penkios ilgos, vertikalios, oranžinės arba raudonos kolonėlės, viršuje sujungtos, o ne grotelių tinklas.
• Clathrus crispus — Tropinė rūšis; grotelių akių kraštai gofruoti, o C. ruber jų neturi.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuva yra toli į šiaurę nuo pagrindinio šio pietų kilmės grybo paplitimo arealo, todėl čia raudonasis narvelis labai retas ir nelaikomas tipišku vietiniu miško grybu.
• Jei jis Lietuvoje ir pasirodo, tai dažniausiai šiltose, žmogaus tvarkomose vietose: soduose, gėlynuose ar parkuose, ypač ten, kur dirva padengta medžio drožlių mulču.