Coprinopsis picacea

Aprašymas

Coprinopsis picacea yra lieknas grybas su aukštu, baltu, tuščiaviduriu kotu (10–20 cm) ir kiaušiniško, vėliau varpelio formos kepurėle, kuri yra tamsiai pilkai rudos spalvos, padengta sidabriškai baltomis veliumo lopais, primenančiais šarkos plunksnas. Jauni vaisiakūniai beveik visiškai balti. Lakšteliai tankūs, iš pradžių balti, vėliau rausvi, galiausiai juodi. Subrendęs vaisiakūnis ištirpsta juodame skystyje.

Auga tarp nukritusiu lapų miškuose, ypač buko miškuose, rečiau po ąžuolais ir skroblais. Lenkijoje jis yra retas ir įtrauktas į grybų Raudonąją knygą (statusas V – pažeidžiamas), nors nėra teisiškai saugomas.

Galima supainioti su gauruotuoju mėšlagrybiu. Laikomas nuodingu ir sukelia virškinimo sutrikimus. Nerenkite jo maistui; reta rūšis geriau palikti miške.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Subrendusio skersmuo 3–7 cm, aukštis 7–12 cm (pagal kai kuriuos aprašymus iki 8 cm pločio). Iš pradžių kiaušiniškas, vėliau varpelio formos, galiausiai kraštas užsilenkia į išorę. Paviršius labai tamsus, pilkai rudas, blizgus, apaugęs sidabriškai baltomis fibrilėmis arba universalaus veliumo lopais, kurie kepurėlei plečiantis suskyla į dėmes (šarkos margumo plunksnų efektas). Labai jaunų vaisiakūnių kepurėlė balta. Kraštas dantytas; subrendęs vaisiakūnis ištirpsta juodame skystyje.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai laisvi arba šiek tiek priaugtiniai, tankūs ar labai tankūs, iš pradžių balti, vėliau rausvi, galiausiai juodi ir tirpstantys.

Kotas

Aukštis 10–20 cm (pagal kai kuriuos aprašymus 12–20 (–30) cm), skersmuo 0,7–1,5 cm, cilindriškas, tuščiaviduris ir nedidelio tvirtumo, su gumbeliuoju pagrindu (pagal kai kuriuos aprašymus), į viršų šiek tiek smailėjantis. Paviršius baltas arba balkšvas, plaukuotas, žvynuotas arba smulkiai plaušuotas. Žiedas neaprašytas.

Minkštimas

Balkšvas, plaušuotas, vandeningas. Pagal kai kuriuos aprašymus gali turėti nemalonų kvapą (naftalino) ir nemalonų skonį. Nekvėpinkite jo.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas juodas. Sporos elipsiškos, lygios, tamsiai rusvos, su centrine dygimo pora. Dydis apytiksliai 13–19 × 9–13 µm (aprašymuose pateikiami skirtingi intervalai).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas; auga tarp nukritusių lapų miškuose, ypač buko miškuose, rečiau po ąžuolais ir skroblais.

Paplitimas. Europa (nuo Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos iki Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos, į pietus iki Ispanijos, Italijos ir Graikijos), Šiaurės Amerika (retas), Afrika, Pietryčių Azija, Australija. Retas Lenkijoje: Wojewoda 2003 m. nurodė 7 radavietes, naujesnes pateikia internetinis grybų atlasas. Jis įtrauktas į Lenkijos augalų ir grybų Raudonąją knygą (statusas V – pažeidžiamas; 2006 m. sąrašas). Lenkijoje teisiškai nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Miško saprotrofas; vaisiakūniai paprastai rudenį (tatikslus laikotarpis nenurodytas).

Su kuo galima supainioti?

• Coprinus comatus (gauruotasis mėšlagrybis) — Kartais painiojama su Coprinopsis picacea; išsamūs skirtumai – duomenų nėra.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje šis grybas oficialiai vadinamas marguoju mėšlagrybiu, o jo pavadinimas kilo iš kontrastingos tamsios kepurėlės su baltais lopais, primenančios šarkos plunksnas.
• Ši nuodinga rūšis Lietuvoje yra ypač reta ir saugoma, įrašyta į Raudonąją knygą, o jos pavienės radavietės aptinkamos tik kalkingesniuose lapuočių, ypač ąžuolynų ir skroblynų, miškuose.