Coprinus comatus

Aprašymas

Gauruotasis mėšlagrybis yra aukštas, lieknas grybas su balta cilindrine kepurėle, padengta plaušuotais žvyneliais, su rusva viršūnėle. Jaunas vaisiakūnis primena baltą koloną, augančią iš žemės, o kotas baltas, tuščiaviduris, su paslenkamu žiedu. Lakšteliai su amžiumi rožėja, po to juoduoja, ir visa kepurėlė ištirpsta juodame skystyje.

Auga nuo balandžio iki lapkričio mėnesio vejose, pievose, pakelėse, soduose ir ruderalinėse vietose, rečiau miškuose, dažnai grupelėmis. Lenkijoje labai dažnas.

Galima supainioti su rašaliniu mėšlagrybiu (pilka, lygi kepurėlė), kuris suvalgytas su alkoholiu sukelia apsinuodijimą.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Aukštis 5–10 cm (aprašuose taip pat nurodomas plotis 4–8 cm, aukštis 6–20 cm). Jauname amžiuje cilindrinė, beveik visiškai gaubianti kotą, vėliau varpelio formos. Balta, plaušuotai žvynuota; viršūnė oerinė iki šviesiai rudos ir plika. Subrendusio vaisiakūnio pakraštys skyla spinduliškai ir pakyla, o kepurėlė kartu su lakšteliais autolizuojasi (ištirpsta) į juodą skystį, kuriame yra sporų.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai laisvi, tankūs ir ploni; iš pradžių balti, greitai rožėjantys, galiausiai juodi ir tirpstantys.

Kotas

Aukštis 10–20 cm (aprašuose nurodoma ir 6–40 cm), storis 0.8–2 cm (aprašuose nurodoma 1–2.5 cm). Cilindrinis, tuščiaviduris, balsvas, lygus, lengvai atsiskiriantis nuo kepurėlės, šiek tiek įsišaknijantis. Žiedas paslenkamas, laisvas, dažniausiai apatinėje koto dalyje.

Minkštimas

Balta, kepurėlėje plona ir trapi, kote minkšta ir plaušuota. Skonis švelnus, kvapas malonus, bet neryškus. Nežinomo grybo ragauti nerekomenduojama.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas juodas (remiantis kai kuriais aprašais rusvai juodas). Sporos elipsinės, lygios. Dydis 10–15 × 6–8 µm (aprašuose pateikiami skirtingi intervalai).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas ant žemės. Nematofaginis grybas, gebantis nužudyti ir suvirškinti nematodus (Panagrellus redivivus, Meloidogyne arenaria). Auga vejose, pievose, ganyklose, pakelėse, sąvartynuose ir kitose ruderalinėse buveinėse, taip pat miškuose ir šalia žmonių, dažnai grupelėmis.

Paplitimas. Visuose žemynuose, išskyrus Afriką ir Antarktidą; labai dažnas Lenkijoje. Tikriausiai įvežtas į Australiją, Naująją Zelandiją ir Islandiją. Lenkijoje teisiškai saugomas nėra; jis yra įtrauktas į prekybai patvirtintų grybų sąrašą (Sveikatos apsaugos ministerija, 9 punktas).

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo balandžio iki lapkričio mėnesio.

Su kuo galima supainioti?

• Coprinopsis atramentaria (rašalinis mėšlagrybis) — Kepurėlė lygi ir pilka, nebaltai žvynuota. Joje yra koprino – kartu su alkoholiu (prieš valgį ir po jo) sukelia apsinuodijimą.
• Coprinopsis picacea (margasis skujūnas) — Nuodingas ir gali būti supainiotas; išsamūs skirtumai – duomenų nėra.
• Chlorophyllum molybdites — Amerikoje jis atsakingas už daugelį apsinuodijimų dėl savo panašumo į gauruotąjį mėšlagrybį; Lenkijoje nepasitaiko; išsamūs skirtumai – duomenų nėra.
• Podaxis pistillaris — Panašus; išsamūs skirtumai – duomenų nėra.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje gauruotasis mėšlagrybis yra labai plačiai paplitęs ir dažnai pastebimas ne giliuose miškuose, o tiesiog miestų vejose, skveruose, pakelėse bei sodybų soduose.
• Ši grybų rūšis nėra saugoma valstybės ir nėra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, nes jos populiacija visoje šalyje yra gausi ir stabili.
• Lietuvos gamtoje šį grybą kartais galima supainioti su pilkuoju mėšlagrybiu, tačiau gauruotasis aiškiai išsiskiria cilindro formos balta kepurėle, tankiai padengta atvipusiais plaušingais žvyneliais.