Cortinarius traganus

Aprašymas

Cortinarius traganus yra didelis grybas, kurio kepurėlė 4–14 cm skersmens, jaunuose vaisiakūniuose violetinė ir šilkine blizgančia danga, bėgant laikui išblunkanti iki ochros ar rūdžių rudumo. Kepurėlė dažnai sutrūkinėjusi, ypač sausu oru. Lakšteliai iš pradžių šviesiai ochros, vėliau rūdžių rudumo. Kotas storas, ties pagrindu gumbiniškai storėjantis, violetinis, su rūdžių spalvos žiedu arba zonomis, kurias palieka voratinkliškas veliumas. Būdingas rūdžių geltonumo minkštimas su kartokų skoniu ir nemaloniu, ožką primenančiu arba vaisių kvapu.

Auga nuo rugpjūčio iki spalio ant žemės spygliuočių miškuose, pageidautina ant skurdžių, rūgščių dirvožemių, t. y. kalnų eglių miškuose ir pušynuose. Lenkijoje aptinkamas gana dažnai, o lapuočių miškuose – retai.

Tai, kas jį labiausiai skiria nuo kitų violetinių nuosėdžių, yra geltonas arba šafrano spalvos minkštimas, kuris nėra violetinis, ir rūdžių rudumo lakšteliai. Daugelis nuosėdžių yra nuodingi, o kai kurie – mirtinai nuodingi, todėl neturėtumėte rinkti jokių violetinės spalvos grybų, nebent esate visiškai tikri dėl rūšies.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 4–14 cm; jaunuose vaisiakūniuose rutuliškas iki išgaubto su įraitytu kraštu, vėliau išsiplėtęs, kartais su plačiu gumburu. Spalva nuo šviesiai violetinės iki alyvinės, šilkinė ir blizganti, su sidabriška viršūne; ji greitai išblunka iki pilkšvai geltonos, ochros arba rūdžių rudumo. Paviršius sausas, link krašto veltiniškas; sausu oru kraštas ir kepurėlė dažnai skyla spinduliškai, o vėliau paviršius gali subyrėti į smulkius žvynelius. Rūdžių rudumo arba rusvi voratinkliško veliumo likučiai kabo nuo krašto, o balti šydo fragmentai gali priglusti prie paviršiaus kaip šašai.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai gana tankūs, stori, platūs priaugantys, kartais šiek tiek iškarpyti, 7–15 mm pločio. Jaunuose vaisiakūniuose šviesiai ochros arba šiek tiek purvinai violetiniai, vėliau gelsvai rudos, subrendusiuose – rūdžių rudumo, nubarstyti sporomis; kraštas šviesesnis, karbuotas.

Kotas

Aukštis 5–12 cm, storis 1–5 cm; jaunuose vaisiakūniuose ties pagrindu stipriai gumbiniškai storėjantis, subrendusiuose – buožės formos, viduje kempiniškai užpildytas. Paviršius violetinis, ilgą laiką ryškiai violetinis viršutinėje dalyje virš voratinkliško veliumo, palaipsniui blunkantis nuo pagrindo. Voratinkliškas veliumas šviesiai rausvai violetinis, vėliau dėl sporų rūdžių rudumo, sudarantis ryškų žiedą ar zonas; apatinė koto dalis padengta balsva, bota primenančia makštimi, kuri palieka vertikalias zonas.

Minkštimas

Stora, iš pradžių purvinai gelsva, vėliau šafrano geltonumo iki gelsvai rudos; niekada nebūna violetinė, išskyrus koto viršūnę ir pagrindą, kur ji yra purvinai violetinė. Kvapas nemalonus, ožką primenantis arba vaisių (aprašymai skiriasi); skonis stipriai kartus, ypač jaunuose vaisiakūniuose. Mėsinės dalies ragauti nerekomenduojama.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas rūdžių rudumo. Sporos elipsiškos, 8–9 × 5–5,5 µm, padengtos smulkiomis karpelių arba taškelių pavidalo išaugomis.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Mikorizinis grybas; auga ant žemės spygliuočių miškuose, ypač ant skurdžio, rūgštaus substrato (silicio, nekalkingo), t. y. kalnų eglių miškuose ir sausuose pušynuose. Lapuočių miškuose retas. Ant kalkingo substrato neaptinkamas.

Paplitimas. Šiaurės vidutinio klimato zona: Šiaurės Amerika, Europa, Japonija. Centrinėje Europoje vietomis dažnas, Lenkijoje – gana dažnas. Lenkijoje teisiškai nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo rugpjūčio iki spalio (Šiaurės Amerikoje nuo rugpjūčio iki rugsėjo, vakarų pakrantėje kiek vėliau).

Su kuo galima supainioti?

• Cortinarius violaceus — Visas vaisiakūnis, įskaitant minkštimą, yra tamsiai violetinis; kepurėlė žvynuota. Tuo tarpu Cortinarius traganus minkštimas yra šafrano geltonumo, o violetinė spalva pasireiškia tik ant paviršiaus bei koto viršūnėje ir pagrinde.
• Cortinarius camphoratus — Lakšteliai šviesiai violetiniai, greitai tampantys rūdžių spalvos; kotas ilgesnis, su pagrinde blunkančiu minkštimu; sporos ilgesnės, karpotos, 8,5–11 × 5–6 µm; kvapas aštrus, primenantis pūvančias bulves.
• Cortinarius muricinus — Kepurėlė nuosekliai violetinė arba paruduojanti nuo centro link krašto; lakšteliai iš pradžių mėlyni, vyresniuose egzemplioriuose purvinai cinamono spalvos; kotas violetinis-alyvinis; sporos daug didesnės, 13–15 × 7–8 µm.
• Cortinarius alboviolaceus — Vaisiakūnis šviesesnis, sidabriškai balsvai violetinis; tai viena iš daugelio violetinio atspalvio šios genties rūšių.
• Cortinarius odoritraganus — Reta rūšis su alyvine spalva, minima kaip panaši į Cortinarius traganus; skirtumams nustatyti reikalingas mikroskopinis tyrimas.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuviškas šio grybo vardas – ožkinis nuosėdis – kilo dėl aštraus, ožį primenančio kvapo.
• Lietuvoje jis nėra saugomas ir gana dažnai sutinkamas spygliuočių miškuose, ypač rūgštesniuose Dzūkijos bei Aukštaitijos pušynuose ir eglynuose.
• Mūsų šalies miškuose dėl violetinio jaunų vaisiakūnių atspalvio ožkinis nuosėdis kartais supainiojamas su melsvąja stirnabude.