Helvella crispa

Aprašymas

Helvella crispa turi kreminę baltą, netaisyklingai susiraukšlėjusią, skiautėtą kepurėlę, kurios skersmuo 2–5 cm, esančią ant storo, vagoto kotelio, kurio apačia platesnė. Visas grybas šviesus, trapus ir gana žemas, paprastai 2–10 cm. Vietoj lakštelių ar vamzdelių jis turi lygų, susiraukšlėjusį paviršių.

Jis auga nuo vasaros pabaigos iki vėlyvo rudens drėgnuose lapuočių miškuose, taip pat parkuose, soduose ir pakelėse, ypač noriai ant kalkingų dirvožemių. Lenkijoje jis vidutiniškai dažnas.

Jis yra tokios būdingos išvaizdos, kad jį sunku su kuo nors supainioti. Jo sudėtyje yra nuodingų junginių ir jis netinka valgyti.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Iš tikrųjų kepurėlė (kiaušialąstes nešiojantis vaisiakūnis): 2–5 × 2–5 cm (aprašuose nurodoma ir 2–6 cm), netaisyklinga, skiautėta, netaisyklingai susiraukšlėjusi, kartais balno formos įdubusi. Spalva nuo balsvos per kreminę geltoną iki purvinos ochros. Kraštas jaunuose vaisiakūniuose užsiriangęs į vidų; apatinė pusė plaukuota.

Himenoforas (kepurės apačia)

Nėra lakštelių ar vamzdelių: himenijus (sporas nešiojantis sluoksnis) yra viršutinėje skiautėtos kepurėlės pusėje. Apatinė kepurėlės pusė plaukuota, gauruota.

Kotas

Aukštis 3–10 cm, storis 1–2,5 cm (aprašuose taip pat nurodoma 2–5 cm), ryškiai vagotas ir briaunotas (su duobelėmis ir briaunomis),apačioje praplatėjęs; spalva balta, kreminė arba rausva. Nėra žiedo ar makšties. Visas vaisiakūnis yra 2–10 (išimtinai iki 25) cm aukščio.

Minkštimas

Plona, trapi, balsva. Kvapas apibūdinamas kaip malonus; jo neragaukite.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas baltas. Askosporos elipsinės, lygios, bespalvės; dydis vidutiniškai 19 × 11,5 µm (ribos 15–21 × 10–12 µm).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Sausumos saprotrofas (kai kuriuose aprašuose taip pat nurodoma mikorizė – neatitikimas). Auga drėgnuose lapuočių miškuose (pvz., po bukais), noriai ant kalkingų dirvožemių, bet taip pat parkuose, soduose, gyvatvorėse, ant žolės, pakelėse ir pievų pakraščiuose.

Paplitimas. Europa, Šiaurė Amerika, taip pat Kinija ir Japonija; Lenkijoje vidutiniškai dažnas. Vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje jį kartais pakeičia Helvella lacunosa. Lenkijoje teisiškai saugomas nėra.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo vasaros pabaigos iki vėlyvo rudens.

Su kuo galima supainioti?

• Helvella elastica — Kotelis lygus, be duobelių ir briaunų; mažesnis, kepurėlė balno formos.
• Helvella lacunosa (baltosios formos) — Nuo jo skiriasi plaukuota kepurėlės apatine puse ir užsiriangusiu į vidų kraštu jaunų H. crispa egzempliorių.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje šis grybas vadinamas garbanotuoju bobausiu – toks vardas jam suteiktas dėl savitos, netaisyklingai susiraičiusios ir klostėmis krintančios kepurėlės formos.
• Mūsų šalies miškuose jis auga pavieniui arba nedidelėmis grupėmis, dažniausiai aptinkamas lapuočių giraitėse, senose alėjose bei kalkingesnėse pakelėse.
• Nors Lietuvoje šis grybas pastebimas rečiau nei kiti bobausiai, jis nėra priskirtas prie saugomų rūšių ir nėra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą.