Phaeotremella foliacea

Aprašymas

Lapinis drebutis (Phaeotremella foliacea) yra drebučių konsistencijos grybas, turintis rudą, smegenis primenančiai susiraukšlėjusį vaisiakūnį, kuris senstant sudaro skiltis, panašias į jūros dumblius ar lapus. Vaisiakūnis dažniausiai būna 3–15 cm, cinamoninės iki tamsiai rudos spalvos, po lietaus tamprus ir slidus. Sausu oru susitraukia, sukietėja ir pajuoduoja, o sudrėkintas vėl suminkštėja.

Augina ant negyvų spygliuočių šakų ir medienos, kur parazituoja kraujuojančiosios spygliuočių pergamentės micelį. Vaisiakūnių galima rasti ištisus metus, dažniausiai rudenį ir švelnių žiemų metu. Lenkijoje jis retas.

Nuo ausiagrybių skiriasi tuo, kad neturi ausies formos, o nuo panašių drebučių grybų – tuo, kad auga ant spygliuočių; rūšys, augančios ant lapuočių (pvz., Phaeotremella frondosa), paprastai būna šviesesnės ir didesnės. Jis beskonis ir netinka valgyti.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Tipinio kepurėlės nėra; vaisiakūnis yra tremeloidinis (drebučių konsistencijos), 3–15 cm skersmens (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai; kai kur iki 5 cm), išimtinai labai didelis. Jaunų egzempliorių vaisiakūnis susiraukšlėjęs kaip smegenys, vėliau skiltinis, su netaisyklingomis, suaugusiomis skiltimis ir klostėmis suapvalintais kraštais, primenantis jūros dumblius. Spalva svyruoja nuo cinamoninės rudos su kūno spalvos atspalviu iki rudos ir tamsiai rudos.

Himenoforas (kepurės apačia)

Plokštelių, vamzdelių ar spyglių nėra. Hymenijus dengia visą vaisiakūnio paviršių, o sporas nešantys bazidijai susidaro visame jo paviršiuje.

Kotas

Kotelio nėra; vaisiakūnis tiesiogiai prisitvirtinęs prie substrato.

Minkštimas

Drėgnas drebutinis ir tamprus; sausu oru kietas, kremzlinis ir beveik juodas, sudrėkintas atgauna formą. Skonis labai švelnus, kvapas nereikšmingas; minkštimą daugiausia sudaro vanduo. Minkštimo identifikuojant ragauti nereikia.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų nuosėdos baltos. Sporos apvalokos iki plačiai elipsoidinių arba elipsoidinių, lygios, 5,5–12 × 4,5–9 µm (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai). Dygsta hifa arba mielių tipo ląstelėmis.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Kraujuojančiosios spygliuočių pergamentės (Stereum sanguinolentum) micelio parazitas, augantis negyvoje spygliuočių medienoje; puola medienoje esančias hifas, o ne šeimininko vaisiakūnius. Vaisiakūniai atsiranda ant negyvų, dar prisitvirtinusių arba šviežiai nukritusių spygliuočių šakų.

Paplitimas. Paplitęs Šiaurės pusrutulio vidutinėje juostoje: Europoje, Šiaurės Azijoje, Šiaurės Amerikoje; kai kuriuose aprašymuose nurodoma ir Pietų Amerika, Afrika bei Naujoji Zelandija. Atskyrus kelias panašias rūšis, paplitimo duomenis reikia atnaujinti. Lenkijoje retas; grybų Raudonojoje knygoje įrašytas neapibrėžto grėsmės statuso (I) kategorijoje. Lenkijoje teisiškai nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Vaisiakūniai gali atsirasti ištisus metus, dažniausiai rudenį ir švelnių žiemų metu, jei nėra per sausa.

Su kuo galima supainioti?

• Phaeotremella frondosa — Parazituoja ant lapuočių augančias pergamentes (Stereum); vaisiakūniai paprastai didesni ir šviesesni.
• Phaeotremella fimbriata — Europos rūšis, parazituojanti Stereum rugosum ant lapuočių; vaisiakūniai mažesni, tamsiai rudi iki juodų.
• Auricularia auricula-judae (Judo ausis) — Vaisiakūnis ausies formos, auga dažniausiai ant juodojo šeivamedžio ir kitų lapuočių.
• Auricularia mesenterica (žarnų ausiagrybis) — Auga ant lapuočių medienos; viršutinė vaisiakūnio pusė yra kelių spalvų juostelėmis, apatinė gyslota.
• Exidia saccharina (karamelinis drebutis) — Drebutinis vaisiakūnis, augantis tik ant spygliuočių, be aiškiai skiltinės, lapus primenančios struktūros.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuviškas drebučių grupės grybų pavadinimas „drebutė“ kilęs iš žodžio „drebėti“: šie grybai šlapi ir želatiniai, todėl nuo menkiausio prisilietimo ar vėjo dreba kaip drebučiai.
• Lietuvos eglynuose ir pušynuose šį grybą galima rasti ant negyvų spygliuočių šakų ir kamienų. Jo vaisiakūniai auga ištisus metus, o švelnesnėmis žiemomis juos pamatyti galima net ir tada, kai kiti grybai jau nebeauga.