Pleurotus eryngii

Aprašymas

Pleurotus eryngii turi storą, mėsingą, baltą kotą, kurio aukštis 3-10 cm, ir santykinai nedidelę, gelsvai rudą arba rudą kepurėlę, kurios skersmuo 4-15 cm, lygią arba šiek tiek aksominę. Lakšteliai balsvi, tankūs ir nuaugtiniai. Ji auga ne ant medienos, o salierinių šeimos augalų, ypač pievinės kardažolės, šaknų.

Europoje natūraliai aptinkama daugiausia aplink Viduržemio jūrą. Lenkijoje žinoma tik viena abejotina, istorinė radimvietė, o nuo 2014 metų ši rūšis yra saugoma griežtai, todėl Lenkijoje jos rinkti negalima. Prekyboje leidžiami tik kultivuoti arba iš už Lenkijos ribų kilę egzemplioriai.

Grybas plačiai auginamas ir parduodamas. Jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 4-15 cm, gelsvai rusvas (šviesiai rudas), lygus, šiek tiek aksominis; išgaubtas, vėliau paplokščias, plonu kraštu, pradžioje užsirietusiu į apačią, vėliau išsiskleidusiu. Kepurėlė santykinai maža, palyginti su storu kotu.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai balsvi, nuaugtiniai, tankūs, sujungti venelėmis (anastomozėmis).

Kotas

Aukštis 3-10 cm, storis 1-3 cm, balti (stori, mėsingi, balti); paprastai centriniai arba šiek tiek eccentric. Nėra duomenų apie žiedą ar pagrindą.

Minkštimas

Nėra išsamaus aprašymo.

Sporų atspaudas ir sporos

Nėra duomenų (sporų masės spalva ir sporų matmenys nenurodyti).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Skirtingai nei daugelis kreivabudžių (medienos skaidytojų), Pleurotus eryngii kompleksas yra silpnas žolinių salierinių šeimos augalų (Apiaceae), ypač pievinės kardažolės (Eryngium campestre), šaknų parazitas; taip pat apibūdinamas kaip saprotrofas ir gali būti auginamas ant organinių atliekų. Micelis pagauna ir virškina nematodus.

Paplitimas. Natūralus paplitimo arealas nuo Atlanto per Viduržemio jūros baseiną (su Šiaurės Afrika) ir Vidurio Europą iki Vakarų Azijos ir Indijos. Lenkijoje žinoma tik viena istorinė ir abejotina radimvietė (šalia Elblongo, 1916 m., Kaufmann). Nuo 2014 metų Lenkijoje saugoma griežtai.

Vaisiakūnių formavimasis. Nėra duomenų.

Su kuo galima supainioti?

• Pleurotus nebrodensis — Remiantis molekuliniais tyrimais, glaudžiai gimininga, bet atskira rūšis; duomenų nėra.
• Pleurotus fossulatus — Gali būti glaudžiai gimininga; duomenų nėra.
• Pleurotus ostreatus (gluosninė kreivabudė) — Kultivuojama panašiai ir gimininga; gluosninė kreivabudė auga ant lapuočių medienos, o ne ant žolinių augalų šaknų; kepurėlė labiau kriauklės formos, kotas trumpesnis. Duomenų nėra.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuviškas šio grybo pavadinimas – stepinė šoniabudė – atspindi jo pietietišką kilmę, todėl Lietuvos laukinėje gamtoje natūraliai šis grybas visai neauga.
• Skirtingai nei Lietuvos miškuose ant medžių kamienų dažnai aptinkamos kitos šoniabudžių genties rūšys, ši rūšis yra glaudžiai susijusi su žolinių skėtinių augalų šaknimis, o ne mediena.