Polyporus umbellatus

Aprašymas

Šakotoji skylėtbudė sudaro didelius kuokštus, netgi rutulius, 10-50 cm skersmens, sudarytus iš daugybės mažų kepurėlių (1-4 cm), pritvirtintų prie bendro, šakoto, balkšvo pagrindo. Kepurėliai šviesiai rudos spalvos, įdubę ir žvynuoti. Apačioje jie turi siauras, balkšvas poras vamzdeliuose, bėgančiuose kotu žemyn. Trama balta, krapų kvapo.

Jis auga nuo birželio iki spalio ant gyvų lapuočių medžių (bukų, ąžuolų, klevų) šaknų ir kamienų bei vaisiakūnius krauna toje pačioje vietoje daugelį metų iš eilės. Lenkijoje jis yra retas (būsena V – pažeidžiamas) ir nuo 2014 metų yra saugomas dalinai.

Jį lengviausia supainioti su kuokštine grifole, kurios kepurėliai vėduoklės formos, netaisyklingi, be atskirų kotelių. Jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Sudėtinis vaisiakūnis: iš bendro, šakoto pagrindo išauga tanki daugybės (kartais kelių šimtų) kepurėlių masė, sudaranti netaisyklingą rutulišką kuokštą 10-50 cm skersmens (kai kuriuose aprašymuose nurodoma iki 40 cm). Viena kepurėlė 1-4 cm, netaisyklinga, giliai įdubusi, paviršius plaušuotas-zomšinis, suaižėjęs į žvynelius, žvyneliai ochros rudumo iki pilkai rudų (šviesiai rudų).

Himenoforas (kepurės apačia)

Vamzdeliai 1-1,5 mm ilgio, šiaudų geltonumo, toli nubėgantys kotu žemyn; poros siauros, balkšvos.

Kotas

Balkšvi, kartais kreminiai arba baltai pilki, 2.5-7 cm, netaisyklingai suaugę su kaimyniniais kotais, augantys iš šakoto, mėsingo, gumburo pavidalo pagrindo – sklerocio, kuris pasisavina maistines medžiagas iš substrato. Žiedo nėra.

Minkštimas

Balkšva, minkšta ir mėsinga, su amžiumi kietėjanti. Kvapas malonus, primenantis krapus; neparagaukite neatpažintų grybų tramų).

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas baltas. Sporos cilindriškos, lygios, bespalvės, 7-10 × 3-4 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprutrofinis žemės grybas; auga ant gyvų lapuočių medžių (klevų, bukų, ąžuolų; pagal kai kuriuos aprašymus taip pat ant senų bukų ir ąžuolų) šaknų ir kamienų pagrindų. Sklerocius yra maistinių medžiagų atsargų organas. Vaisiakūnius krauna toje pačioje vietoje daugelį metų.

Paplitimas. Retas Lenkijoje: apie 100 radimviečių iki 2020 m. Raudonoji knyga 2006: V (pažeidžiamas). Nykstančių rūšių sąrašuose taip pat Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje, Estijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Suomijoje. Griežtai saugomas 1983-2014 m., nuo 2014 m. saugomas dalinai (Dz.U. 2014 poz. 1408); vaisiakūnių rinkimas komerciniais tikslais leidžiamas gavus leidimus. Taip pat aptinkamas rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo birželio iki spalio; nuo gegužės iki rugsėjo rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje.

Su kuo galima supainioti?

• Grifola frondosa (kuokštinė grifolė) — Vienos kepurėlės mentelės formos, vėduoklės formos arba pleišto formos, netaisyklingų dydžių, be centre pritvirtintų kotų (šakotosios skylėtbudės kepurėlės įdubusios, su centriniu kotu ir labiau vienodo dydžio).
• Armillaria tabescens — Turi lakštelius, o ne vamzdelius su poromis.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje šis grybas oficialiai vadinamas šakotuoju skylėtūniu ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą kaip saugoma bei labai reta rūšis.
• Mūsų šalyje jis dažniausiai randamas brandžiuose ąžuolynuose bei mišriuose lapuočių miškuose, kur daugelį metų iš eilės dygsta vis toje pačioje vietoje prie medžių kamienų.
• Lietuvos gamtoje šį grybą galima lengvai supainioti su kitu panašios išvaizdos retu ir saugomu miškų gyventoju – kuokštiniu trintūnu.