Stropharia rugosoannulata

Aprašymas

Vyninė strofarija yra didelis grybas su 6–15 cm skersmens kepurėle, iš pradžių vyno rudumo, bėgant laikui ochros iki kreminės. Ji turi tankius lakštelius, kurie bręsdami tamsėja nuo pilkų iki violetiškai juodų, ir baltą, storą, raukšlėtą žiedą ant pilno, balto kotelio.

Ji auga nuo gegužės iki rugsėjo ant medžio skiedrų, šiaudų, sodo atliekų ir humusingo dirvožemio, daugiausia parkuose, soduose ir laukuose, rečiau miškuose. Lenkijoje ji kultivuojama nuo 1970 metų ir sulaukėja.

Atskirkite ją nuo Stropharia hornemannii, kurios kotas turi žvynelius ir žiedas nesiskiria; ta rūšis tikriausiai nuodinga. Jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 6–15 cm, net 20 cm (pagal kai kuriuos aprašymus iki 30 cm); jaunas kūgiškai išgaubtas, vėliau išgaubtas, galiausiai išsiskleidęs. Kraštas aštrus, ilgai užsirietęs. Paviršius lygus, plikas, matinis, iš pradžių tamsiai vyno rudumo, vėliau šviesėjantis iki ochros rudumo, galiausiai kreminis; kartais nuo pradžių kreminis geltonas su vyno raudonumo plaušeliais. Sausas ir slidesnis, drėgnas tik šiek tiek lipnus.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai tankūs, priaugtiniai, iš pradžių šviesiai pilki, vėliau pilkai alyviniai iki violetiniame juodų, su šviesesniu pakraščiu.

Kotas

Aukštis 7–20 cm (aprašymai pateikia skirtingus diapazonus), storis 1,5–3 cm, cilindriškas, kartais su paplatėjusiu pagrindu, baltas, su amžiumi geltonuojantis. Žiedas baltas, storas, raukšlėtas; jo liekanos gali likti ant kepurėlės krašto ir ant kotelio. Paviršius su ilgais plaušeliais, be žvynelių. Rizomorfai prie pagrindo.

Minkštimas

Balta, tvirta. Skonis primena žalias bulves. Nekarshot nežinomų grybų.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas violetiniame juodas (taip pat apibūdinamas kaip tamsiai purpurinė-ruda iki juodos). Sporos 10–14 × 6.5–8 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas. Auga ant dirvožemio, supuvusių šiaudų, medžio skiedrų ir sodo atliekų; lengvai kultivuojamas subtrate, panašiame į natūralų. Jis gerai tinka kaip kaimynas kukurūzams sode.

Paplitimas. Šiaurės Amerika, Europa, Azija ir Naujoji Zelandija; įvežtas, tarp kitų vietų, į Australiją. Lenkijoje sinantropinė rūšis, plečianti savo arealą; aptinkama parkuose, kolektyviniuose soduose, botanikos soduose, laukuose, rečiau miškuose. Įvežtas į kultivavimą Lenkijoje 1970 metais. Internetinis grybų atlasas klasifikuoja jį kaip saugomą ir nykstantį, tačiau Lenkijoje jis teisiškai nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo gegužės iki rugsėjo (pagal kai kuriuos aprašymus vasarą ir rudenį).

Su kuo galima supainioti?

• Stropharia hornemannii — Kotas turi žvynelius, žiedas (jei išlikęs) nesiskiria, o visas vaisiakūnis šviesesnis. Tikriausiai nuodingas.
• Agaricus spp. — Agaricus genties grybų lakšteliai dažniausiai rausvesni, vyninės strofarijos jie pilki, vėliau violetiškai juodi; vyninės strofarijos sporų atspaudas tamsiai purpurinis-rudas iki juodo.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje šis grybas oficialiai vadinamas raukšlėtąja gleiviabude dėl būdingo, stipriai susiraukšlėjusio žiedo ant koto ir šalyje dažniausiai aptinkamas sukultūrintose vietose – parkuose, soduose bei ant medienos skiedrų.
• Nors ši rūšis nėra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, šalies gamtoje ji sutinkama palyginti retai ir kartais gali būti supainiota su kitomis stambiomis gleiviabudžių genties rūšimis.