Suillus grevillei

Aprašymas

Grakštusis kazlėkas (Suillus grevillei) – grybas su ryškiai auksinės geltonos iki oranžinės spalvos kepurėle, paprastai 5–10 cm skersmens (iki 15 cm), padengta slidžiais gleivėmis, kurios po lietaus atrodo lyg nulakuotos. Poros po kepurėle geltonos, o kotas turi žiedą – virš jo citrinžaltis, žemiau jo oranžinis rudas.

Auga išimtinai po maumedžiais, ypač kalnuose, tačiau paplitęs visoje Lenkijoje. Vaisiakūniai pasirodo nuo vasaros iki rudens.

Žiedas ant koto ir augimas po maumedžiais padeda atskirti jį nuo šilinio kazlėko, kuris auga po pušimis ir žiedo neturi. Jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 4–15 cm (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai); jauni kūgiški arba pusrutuliški, vėliau varpelio formos, galiausiai išsilyginę ir pagalvės pavidalo. Odelė lygi, plika, padengta gleivėmis; sausros metu išdžiūsta, šlapia labai slidi ir blizgi. Spalva nuo citrinžalčio iki auksaliai oranžinės, šviesesnė ties kraštu; ant krašto gali būti uždangalo likučių. Odelė nuo minkštimo atsiskiria labai sunkiai.

Himenoforas (kepurės apačia)

Vamzdeliai 5–10 mm ilgio, geltoni, vėliau alyvuogiškai geltoni, prikibę, šiek tiek nusileidžiantys koto link. Jauniems egzemplioriams uždengti geltonai balkšvu uždangalu. Poros iš pradžių apvalios, vėliau kampuotos, geltonos, senstant rudai geltonos; paspaudus tampa rausvai rudos, vėliau patamsėja.

Kotas

Aukštis 5–14 cm, storis iki 2,5 cm, cilindro arba lazdos formos, kietas, su žiedu viršutinėje dalyje. Virš žiedo citrinžaltis, gleivėtas, dažnai su tinkleliu; žemiau žiedo oranžinis rudas (pagal kai kuriuos aprašymus su surūdijusiai rudomis juostelėmis). Senesniuose egzemplioriuose žiedas išnyksta, palikdamas pėdsaką.

Minkštimas

Geltonas, vietomis rausvėjantis; kepurėlėje minkštas ir sultingas, kote kietas ir pluoštingas; senuose vandeningas. Perpjovus ar suspaudus tampa nešvariai rausvas (pagal kai kuriuos aprašymus rudas). Skonis nereikšmingas (pagal kai kuriuos aprašymus nuo švelnaus iki lengvai sutraukiančio ar kartokoko), kvapas neryškus (pagal kai kuriuos aprašymus jokio arba lengvai metalinis).

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų nuospaudos alyvuogiškai ochros spalvos iki šviesiai rudos. Sporos lygios, verpstės formos iki elipsoidinių, blyškiai geltonos, 7–11 × 3–4 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Mikorizinis grybas (ektomikorizė), išimtinai su maumedžiais; iš trijų po maumedžiais augančių raudonikių dažniausiai sutinkamas.

Paplitimas. Europa, Šiaurės Amerika, Šiaurės Afrika, Australija, taip pat Taivanas. Lenkijoje paplitęs, ypač kalnuose. Įstatymais nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Liepos–lapkričio mėn.

Su kuo galima supainioti?

• Suillus bresadolae var. flavogriseus — Auga tik aukštesnėse kalnų dalyse, taip pat po maumedžiais; išsamūs požymiai – duomenų nėra.
• Suillus flavidus — Nurodomas kaip panašus; išsamūs skirtumai – duomenų nėra. Lenkijoje saugomas (dalinė apsauga), neįtrauktas į Atlasą – nerinkite.
• Suillus granulatus (šilinis kazlėkas) — Ant koto žiedo neturi; auga po pušimis, ne po maumedžiais.
• Suillus tridentinus — Atsargiai: panaši saugoma rūšis (Lenkijoje griežta apsauga), neįtraukta į Atlasą. Kepurėlė oranžinė iki surūdijusios su tamsesniais plaušeliais, poros oranžinės; auga po maumedžiais, daugiausia kalkingose kalnų dirvose. Nerinkite.
• Suillus sibiricus — Atsargiai: panaši saugoma rūšis (Lenkijoje dalinė apsauga), neįtraukta į Atlasą. Kepurėlė geltona su rusvomis dėmėmis, kotas su rudais taškeliais; auga tik po sibirinėmis kedrinėmis pušimis (Lenkijoje Tatruose). Nerinkite.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje šis grybas vadinamas maumediniu tepalinuku. „Maumedinis“ rodo medį, po kuriuo jis auga, o „tepalinukas“ – gleivėtą, tarsi tepalu aptept�ą kepurėlę.
• Maumedis Lietuvoje natūraliai neauga, jis čia sodinamas miškuose ir parkuose. Todėl šio grybo reikia ieškoti tik ten, kur žmonės pasodino maumedžių, o ne įprastuose pušynuose ar eglynuose.
• Lietuvoje maumedinį tepalinuką galima supainioti su grūdėtuoju tepalinuku, kuris auga po pušimis. Atskirti padeda žiedas ant kotelio ir maumedis šalia: grūdėtasis tepalinukas žiedo neturi.