Trametes hirsuta

Aprašymas

Plaukuotoji kempinė (Trametes hirsuta) sudaro plonas, kietas, pusapvales arba vėduoklės formos lentynėles, paprastai kelių centimetrų pločio (iki 10–15 cm). Viršutinis paviršius plaukuotas, veltinio pavidalo, su koncentrinėmis vagelėmis, atspalviais nuo balkšvo per pilkšvai geltoną iki riešutų rudos; kraštas dažnai tamsesnis ir banguotas. Kartais vaisiakūniai pasidaro žali dėl ant jų augančių dumblių. Apatinė pusė balta arba kreminė, su smulkiais, apvaliais poromis, kurių vamzdelių plika akimi nesimato.

Augą ištisus metus, paprastai grupėmis, eilėmis, ant negyvos lapuočių medžių medienos, dažniausiai ant bukų ir beržų, gerai apšviestose vietose: ant kelmų, šakų, tvorų ir sukrautos medienos. Lenkijoje paplitusi.

Labiausiai painiojama su įvairiaspalve kempe (Trametes versicolor), turinčia ryškesnes, spalvingas zonas, ir su Trametes pubescens, kuri yra beveik vienodai balta ir neturi vagelių. Nuo Lenzites betulinus skiriasi apatine puse: ji turi poras, o ne plokšteles. Nevalgoma, nes minkštimas odinis ir kietas.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Vienmetis vaisiakūnis, plokščias, šonu prisitvirtinęs prie pagrindo, pusapvalis, vėduoklės arba kriauklės formos; plotis iki 10–15 cm (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai; išimtinai daugiau), storis iki maždaug 1 cm. Paviršius padengtas trumpais plaukeliais, plaukuotas arba veltinio pavidalo, su koncentrinėmis vagelėmis arba silpna zoniškumu. Spalva nuo balkšvos per pilkšvai geltoną ir rūdiną iki riešutų rudos; kraštas paprastai tamsesnis (rusvas), banguotas arba krumpliuotas, kartais gelsvas. Vaisiakūnius dažnai apauga dumbliai ir tada jie pasidaro žali. Melsvų ar pilkai juodų atspalvių nebūna. Dažnai auga grupėmis, eilėmis; rūšis labai kintanti morfologiškai.

Himenoforas (kepurės apačia)

Vamzdelinis, vamzdeliai viename sluoksnyje, 1–3 (išimtinai iki 5) mm ilgio. Poros apvalios arba daugiakampės, 0,2–0,4 mm skersmens; jaunų vaisiakūnių baltos, vėliau kreminės, galiausiai pilkšvos arba rūdinos. Vaisiakūnis prisitvirtinęs šonu; kojelės nėra.

Kotas

Nėra; vaisiakūnis bekojis.

Minkštimas

Balkšvas, lankstus, odinis, 2–6 mm storio (kai kuriuose aprašymuose iki 5 mm), per kietas valgyti. Kvapas silpnai anyžių. Pjūvyje matomas minkštas pilkas viršutinis sluoksnis ir balkšvas apatinis sluoksnis, atskirti juoda linija. Minkštimo ragauti nereikėtų.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų nuosėdos baltos arba šiaudų geltonos. Sporos lygios, cilindrinės, su smailiu pagrindu, tiesios arba šiek tiek išlenktos, neamiloidinės; dydis 6–7,5 × 1,5–2,5 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas, sukeliantis baltąjį medienos puvinį; gali būti ir nusilpusių medžių parazitas, įsiskverbiantis pro žaizdas. Pažeidžia daugiausia lapuočius medžius (beržus, bukus, šermukšnius, ąžuolus, gluosnius), rečiau spygliuočius; ypač dažna ant bukų medienos. Teikia pirmenybę sausai medienai ir gerai apšviestoms vietoms: kelmams, negyviems medžiams ir šakoms, taip pat medinėms tvoroms, stulpams ir sukrautai medienai.

Paplitimas. Kosmopolitinė rūšis, aptinkama visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Vidurio Europoje tai viena dažniausių kempinių, o Lenkijoje paplitusi: miškuose, krūmynuose, parkuose ir soduose. Lenkijoje įstatymais nesaugoma.

Vaisiakūnių formavimasis. Ištisus metus; vaisiakūniai išlieka ilgai dėl odinės konsistencijos.

Su kuo galima supainioti?

• Trametes versicolor (įvairiaspalvė kempė) — Ryškiau zoniška, su spalvingomis, kontrastingesnėmis zonomis; kepurėlė plonesnė ir mažiau plaukuota.
• Trametes pubescens (lenkiškai: wrośniak miękkowłosy) — Kepurėlė taip pat plaukuota, bet beveik vienodai balta arba gelsvai gelsva, be koncentrinių vagelių ir be sluoksniuoto minkštimo; daug rečiau sutinkama.
• Lenzites betulinus (lenkiškoje literatūroje vadinamas ir blaszkowiec drobnozarodnikowy) — Iš viršaus gali būti nesiskiriantis; skiriasi apatine puse, kurioje yra plokštelės, o ne vamzdeliai su porom.
• Trametes ochracea (ochrinė kempinė) — Vaisiakūniai ryškiau zoniški, spalvingesni, skerspjūvyje trikampiai.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje plaukuotoji kempinė (Trametes hirsuta) nėra saugoma rūšis ir nėra įrašyta į Raudonąją knygą. Tai viena dažnesnių medieną ardančių kempinių, aptinkama beveik visame krašte.
• Mūsų miškuose ji dažniausiai auga ant nugriuvusių, nudžiūvusių lapuočių, ypač beržų, drebulių ir alksnių kelmų bei rąstų. Natūralūs bukynai Lietuvoje daugiausia auga vakarinėje šalies dalyje, todėl bukas čia yra tik viena iš galimų šeimininkų.
• Lietuvos grybautojai šį grybą dažnai supainioja su margąja kempine (Trametes versicolor) ir pūkuotąja kempine (Trametes pubescens). Plaukuotosios kempinės kepurėlė pilkšva ar rusva, apaugusi šiurkščiais plaukeliais ir be ryškių spalvotų juostų. Dėl to ją galima atskirti net žiemą, nes vaisiakūniai ant medžių išlieka ištisus metus.