Tricholoma terreum

Aprašymas

Tricholoma terreum yra pilkšvas baltikas, kurio kepurėlė 3–8 cm skersmens, jauna – kūgiška, vėliau išskleista, su gūbreliu. Kepurėlės odelė sausa, smulkiai žvynuota arba plaušuota, pelenų pilkumo atspalvių. Lakšteliai balti, senstant pilkėjantys, kotas baltas arba pilkai baltas, be žiedo ir be makšties.

Auga nuo rugsėjo iki lapkričio mėn. spygliuočių ir mišriuose miškuose, ypač po pušimis, tankiomis grupėmis; vėlyvą rudenį gali būti labai gausi. Lenkijoje ji dažna.

Pilkieji baltikai yra panašūs vienas į kitą. Tricholoma virgatum ir Tricholoma sciodes pasižymi deginančiu skoniu, o Tricholoma pardinum yra nuodinga. Kilus menkiausiai abejonei, jos nerenkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 3–8 cm; jauna – kūgiška, vėliau išskleista, paprastai su gūbreliu; senesnių egzempliorių – sutrūkinėjusi. Spalva nuo šviesiai pilkos iki tamsiai pilkos, dažnai su šviesesniu pakraščiu. Kepurėlės odelė sausa, veltiniškai plaušuota, žvynuota (smulkiais pilkais žvyneliais). Trama kepurėlėje plona.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai trapūs, iškirpti, retoki iki vidutiniškai tankių (aprašymuose taip pat nurodoma, kad gana tankūs), ploni, iškirpti su danteliu, priaugtiniai iki beveik laisvų. Iš pradžių balti, vėliau pelenų pilkumo.

Kotas

Aukštis 3–8 cm (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai), storis iki 1,6 cm, cilindriškas, pilnaviduris, kartais šiek tiek išlenktas. Baltas arba pilkai baltas, plikas arba su gležnais, voratinkliškais šydo liekanomis. Be žiedo ir be makšties.

Minkštimas

Balta arba pilkšva, plona, trapi, nekeičia spalvos. Kvapas ir skonis švelnūs, nemiltiniai (remiantis kai kuriais aprašymais – nuo švelnių iki šiek tiek miltinių). Nežinomų grybų neragaukite.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas baltas. Sporos kiaušiniškos (ovalios), lygios, bespalvės. Dydis 5–8 × 3,5–5 µm (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Mikorizinis grybas. Auga ant žemės tarp nukritusių spyglių ir lapų, spygliuočių ir mišriuose miškuose, ypač po pušimis (taip pat eglėmis), ant smėlėtų ir kalkingų dirvožemių; aptinkamas parkuose po spygliuočiais. Auga tankiomis grupėmis, kartais sudaro raganų apskritimus.

Paplitimas. Paplitusi: Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje, Afrikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje (po įvežtinėmis pušimis). Lenkijoje dažna. Teisiškai saugoma nėra.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo rugsėjo iki lapkričio mėn., švelniomis žiemomis – ir gruodį; vėlų rudmenį ji kartais pasirodo dideliais kiekiais.

Su kuo galima supainioti?

• Tricholoma virgatum — Kepurėlė smailiai kūgiška, be plaušų; skonis deginantis (aitrus).
• Tricholoma atrosquamosum — Juosvi žvyneliai ant kepurėlės.
• Tricholoma portentosum (juosvažalis baltikas) — Kepurėlė be žvynelių, kotas gelsvas, skonis švelnus, riešutų.
• Tricholoma sciodes — Kepurėlė šilkiniškai blizgi, skonis aštrus.
• Tricholoma pardinum — Didesnė, nuodinga; kvapas miltinis, ryškūs žvyneliai ant kepurėlės.
• Tricholoma orirubens — Smulkūs tamsūs žvyneliai ir rausvi lakšteliai

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje pilkoji balteklė liaudyje dažnai vadinama „pilkąja žaliuoke“, nes priklauso tai pačiai genčiai ir dygsta panašiu vėlyvo rudens laiku kaip ir tikroji žaliuokė.
• Ši rūšis nėra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą ir yra labai dažna visoje šalyje, ypač Dzūkijos bei pajūrio smėlėtuose pušynuose.
• Lietuvos miškuose dėl panašios kepurėlės išvaizdos šį grybą galima lengvai supainioti su kitomis balteklėmis, pavyzdžiui, dryžuotąja baltekle.