Boletus pinophilus

Aprašymas

Pušinis baravykas (Boletus pinophilus) yra stambus, masyvus baravykas su raudonai rudu, kaštoniniu arba šokolado spalvos 5–30 cm skersmens skrybėle. Odelė matinė, smulkiai veltinė, kartais raukšlėta, lyjant lipni. Po skrybėle yra vamzdeliai, jauniems vaisiakūniams balti, vėliau geltoni ir alyvuogių spalvos. Storas, statinės arba lazdos formos kotas padengtas ryškiu tinkleliu, dažnai su oranžinio raudono atspalvio. Minkštimas baltas, perpjautas nekeičia spalvos ir turi malonų, prieskonišką kvapą.

Auga nuo gegužės iki spalio, gausiausiai sezono pradžioje, dažniausiai po pušimis skurdžiose, rūgščiose, smėlėtose dirvose, taip pat po eglėmis, kėnių rūšimis ir kai kuriais lapuočiais (bukais, ąžuolais).

Gali būti painiojamas su kitais baravykais (Boletus edulis, Boletus reticulatus, Boletus aereus). Jei nesate tikri, paprašykite patyrusio mikologo jį įvertinti.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 5–30 cm (aprašymuose nurodoma iki 40 cm); iš pradžių pusrutulio formos, vėliau plokščiai išgaubta, galiausiai išsiskleidusi; jauniems egzemplioriams maža kotui proporcingai. Paviršius smulkiai veltinis, matinis, dažniausiai nelygus, gumbuotas arba raukšlėtas, lyjant lipnus. Spalva nuo raudonai rudos iki kaštoninės ir šokoladiškai rudos, kartais su purpuriniu arba violetiniu atspalviu; jauna skrybėlė gali būti blyškiai rausva su balsvu apnašu. Odelė storesnė nei giminingų baravykų, drebutinė.

Himenoforas (kepurės apačia)

Vamzdelinis; vamzdeliai ir poros jauniems vaisiakūniams baltos, vėliau geltonos, visiškai subrendusiems alyvuogių rudos iki alyvuogių geltonos. Poros mažos, apvalios. Vamzdelių prisitvirtinimas prie koto – duomenų nėra.

Kotas

Aukštis 6–16 cm (kai kuriuose aprašymuose iki 25 cm), storis 3–7 cm; iš pradžių statinės formos, vėliau kiaušiniška, galiausiai lazdos formos, gumbuota. Padengtas tinkleliu, viršuje balsvu, aiškiai storesniu ir stambesnių akučių nei kitų baravykų, dažnai su oranžinio raudono atspalviu, ypač apačioje; apatinėje dalyje rudesniu ir dažniausiai siekiančiu pagrindą.

Minkštimas

Jauniems vaisiakūniams baltas (rusvai raudonas tik po odele), vyresniems kreminiai baltas su geltonu atspalviu, subrendusiems minkštas; pažeistas nekeičia spalvos. Kvapas malonus, prieskoninis; skonis malonus.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas alyvuogių iki alyvuogių rudos spalvos. Sporos lygios, cilindriškai elipsoidinės, su aliejaus lašeliais, be daigimo poros; matmenys 14–20 × 4,5–6 µm (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Mikorizinis grybas (ektomikorizė) su pušimis (įskaitant paprastąją pušį, juodąją pušį, kedrinę pušį, pajūrinę pušį), taip pat su baltąja eglė ir paprastąja egle; gali augti ir po lapuočiais (valgomuoju kaštonu, ąžuolu, bukais, tikriausiai beržu ir skroblu). Teikia pirmenybę skurdžioms, rūgščioms, smėlėtoms dirvoms spygliuočių miškuose. Su kėnių ir eglių susijusi forma kartais išskiriama kaip var. fuscoruber.

Paplitimas. Europa ir vakarų Azija; Europoje laikomas rečiausiu iš baravykų grupės; Čekijoje laikomas nykstančiu. Lenkijoje įstatymais neapsaugotas (Dz.U. 2014 poz. 1408). Su pušimis introdukuotas į kitus pasaulio regionus. Kinijos ir Šiaurės Amerikos populiacijos daugiausia priskirtos atskiroms rūšims.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo gegužės iki spalio, gausiausiai sezono pradžioje (pagal kitus aprašymus vasarą ir rudenį; Italijoje nuo balandžio).

Su kuo galima supainioti?

• Boletus edulis (tikrinis baravykas) — Skrybėlė dažniausiai blyškesnė, ruda, tinklelis ant koto smulkesnis ir blyškesnis; pušinio baravyko skrybėlė raudonai ruda, odelė storesnė, o kotas su stambesniu, oranžiniu rausvu tinkleliu.
• Boletus reticulatus (vasarinis baravykas) — Kartais painiojamas su pušiniu baravyku; išsamūs skirtumai – duomenų nėra.
• Boletus aereus (bronzinis baravykas) — Skrybėlė tamsesnė. Išsamūs skirtumai – duomenų nėra.
• Butyriboletus regius (karališkasis baravykas) — Atsargiai: panaši saugoma rūšis (Lenkijoje griežtai saugoma), neįtraukta į Atlasą. Skrybėlė rausva iki rožinės raudonos, vamzdeliai ir poros ryškiai geltonos, kotas geltonas su smulkiu geltonu tinkleliu, minkštimas geltonas. Nerinkti.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje šis grybas vadinamas pušiniu baravyku, nes auga po pušimis. Žodis „baravykas“ greičiausiai atkeliavo iš slavų kalbų (rus. „borovik“, lenk. „borowik“), kur šaknis „bor“ reiškia pušyną.
• Pietryčių Lietuvoje, Dzūkijoje, driekiasi dideli pušynai su smėlingu, neturtingu dirvožemiu, kokio šis grybas ir mėgsta. Tas kraštas garsėja grybavimo tradicijomis.