Chlorophyllum olivieri

Aprašymas

Chlorophyllum olivieri yra didelis skėtinis grybas. Kepurėlė 5–13 cm skersmens, jaunuose vaisiakūniuose rutuliška, vėliau išskleista, pilka, apaugusi smulkiais žvyneliais, centre su tamsesne ruda dėme. Lakšteliai balti ir laisvi, pažeisti parausta. Kotas lygus, balsvas, užsibaigiantis gumbu, su judriu, dvigubu žiedu. Trama perpjauta pagelsta arba oranžinauja, o bėgant laikui parausta.

Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, dažniausiai vėlų vasarą ir rudenį. Europoje gana dažna; Lenkijoje atpažįstama retai, nes paprastai painiojama su šiurkščiąja žvynabude.

Nuo skėtinio grybo skiriasi mažesniu dydžiu, lygiu kotu be dryžuoto rašto ir trama, kuri pažeista parausta. Jaunus egzempliorius taip pat galima supainioti su kitais lakštabudžiais grybais, įskaitant nuodingus. Jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 46–130 mm; jaunuose vaisiakūniuose rutuliška, senesniuose skėtiška, pilka, apaugusi smulkiais žvyneliais, kurių spalva artima kepurėlės paviršišiui. Centre didelė dėmė, ruda iki rausvai rudos.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai balti, laisvi, gana tankūs, 1–7 mm nutolę nuo koto; pažeisti parausta, su amžiumi tampa smėlio spalvos.

Kotas

Aukštis 80–190 mm, storis 7–13 mm, lygus, balsvas iki šviesiai smėlio spalvos, užsibaigiantis gumbu. Žiedas pasaunukas, dvigubas.

Minkštimas

Balsva; pažeistuvienė keičia spalvą į rausvai geltoną arba oranžinę, o bėgant laikui – į raudoną. Kvapas žemiškas arba grybų, skonis nemalonus. Tramos ragauti nerekomenduojama.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas baltas. Sporos lygios, elipsiškos, 8–11 × 5,5–7 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas; auga lapuočių ir mišriuose miškuose.

Paplitimas. Paplitusi Europoje ir gana dažna. Aptinkama Lenkijoje, tačiau duomenų patvirtinimą sunkina dažnas painiojimas su šiurkščiąja skėtalape (Chlorophyllum rhacodes); rūšis nebuvo įtraukta į 2003 m. Lenkijos makrogrybų bazidiomicetų sąrašą. Lenkijoje teisiškai saugoma nėra.

Vaisiakūnių formavimasis. Duomenų nėra; paprastai vėlų vasarą ir rudenį.

Su kuo galima supainioti?

• Chlorophyllum rhacodes (šiurkščioji žvynabudė) — Auga labiau parkuose, kepurėlė šviesesnė, žvyneliai mažiau ryškiai čerpiški (kaip stogo čerpių). Spalvos pokyčiai labiau rausvai oranžiniai, tuo tarpu Chlorophyllum olivieri – labiau gelsvai oranžiniai.
• Macrolepiota procera (skėtinė žvynabudė) — Daug didesnis; kotas padengtas tamsesniu dryžuotu raštu, kepurėlės žvyneliai tamsesni, atsistoję nuo paviršiaus ir nepadengiantys jo viso. Turi būdingą malonų kvapą.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvos miškuose ši rūšis retai atpažįstama kaip savarankiška, nes vietiniai grybautojai ją nuolat painioja su gimininga šiurkščiąja žvynabude arba priskiria bendram liaudiškam „skėčių“ vardui.
• Grybas nėra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą ir nėra teisiškai saugomas, o mūsų šalyje dažniausiai aptinkamas spygliuočių bei mišriuose miškuose po eglėmis.