Collybia odora

Aprašymas

Melsvoji tauriabudė yra nedidelis grybas su melsvai žalia kepurėle, senesniems egzemplioriams blunkančia, 5–10 cm skersmens. Lakšteliai retesni, šiek tiek nuaugantys kotu, kreminiai arba melsvai žali. Pats būdingiausias bruožas – stiprus anyžių kvapas ir skonis.

Ji auga vėlą vasarą ir rudenį spygliuočių ir lapuočių miškuose, grupėmis, kartais ratelyje, dažnai po alksniais, beržais ir drebulėmis. Ji yra gana dažna Lenkijoje.

Anyžių kvapas ją skiria nuo panašių grybų, tačiau negalima pasitikėti vien kvapu: jauni egzemplioriai gali būti supainioti su kitomis rūšimis, įskaitant nuodingas. Jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 3–10 cm (aprašymuose nurodomi skirtingi diapazonai). Iš pradžių iškili, vėliau išsiskleidusi su buku gūbreliu, galiausiai plokščia su piltuvėlio formos įdubimu; jauna su užsirišusiu pakraščiu, vėliau banguota (pagal kai kuriuos aprašymus jauna kepurėlė varpelio formos, šviesiai mėlyna, su amžiumi pilkėjanti). Luobelė plika, sausa, labai būdingos melsvai žalios spalvos; senesniems egzemplioriams ji blunka ir tampa balta. Yra balta atmaina (var. alba Lange) su tokiu pačiu kvapu.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai gana reti, priaugtieji arba šiek tiek nuaugantys kotu. Spalva nuo kreminės iki melsvai žalios.

Kotas

Aukštis 3–6 cm, storis 1–2 cm (aprašymuose nurodomi skirtingi diapazonai); cilindriškas, dažnai su sustorėjusiu pagrindu. Spalva kaip kepurėlės arba nuo baltos iki gelsvai rusvos. Žiedo nėra.

Minkštimas

Balta, žalsva tik po kepurėlės luobele. Kvapas ir skonis stipriai anizės. Kvapas kyla iš p-anisaldehido ir nedidelio kiekio benzaldehido. Skonio nereikėtų tikrinti grybuose, kuriais nesate tikri.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas balsvas iki šiek tiek rausvo. Sporų forma ir dydis: duomenų nėra.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas, skaidantis lapus ir spyglius. Auga spygliuočių ir lapuočių miškuose, nedidelėmis grupėmis, kartais sudarydamas raganų ratus; Lenkijoje daugiausia po baltaisiais alksniais, karpuotaisiais beržais ir drebulėmis, retai po kėniais ir bukais.

Paplitimas. Vidutinė Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos zona, taip pat Australija ir Naujoji Zelandija. Gana dažna Vidurio Europoje. Teisiškai saugoma Lenkijoje nėra.

Vaisiakūnių formavimasis. Vėloji vasara ir ruduo; Europoje nuo rugpjūčio iki gruodžio.

Su kuo galima supainioti?

• Stropharia aeruginosa (melsvažalė gleiviabudė) — Neturi anyžių kvapo; su ja galima supainioti jaunus melsvosios tauriabudės egzempliorius.
• Kitos nuodingos rūšys, panašios į piltuvėlius — Jauni egzemplioriai gali būti supainioti su kitais nuodingais grybais; detalės – duomenų nėra.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje kvapioji tauriabudė yra gana dažnas miškų grybas, kuris nėra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir neturi jokio specialaus teisinės apsaugos statuso.
• Nors Lietuvos miškuose šis grybas lengvai atpažįstamas pagal išskirtinį anyžių aromatą, mažiau patyrę miško lankytojai jį kartais supainioja su kitomis, netgi nuodingomis tauriabudžių rūšimis.