Mikologas lygina baravyką su grybų atlaso iliustracijomis, o Ekspertas aiškina

Fomes fomentarius

šeima Polyporaceae

Aprašymas

Tikroji pintis yra kieta, daugiamečio tipo, kanopos formos kempinis grybas, užauganti iki kelių dešimčių centimetrų pločio. Viršutinė dalis padengta pilka iki juosvos spalvos, matiška luobele su koncentrinėmis augimo zonomis; pakraštys balkšvas ir bukas, o apatinė pusė smulkių, apvalių porų, nuo kreminės iki rudos spalvos.

Ji auga ištisus metus ant senų, nusilpusių lapuočių medžių kamienų, dažniausiai bukų ir beržų. Ji yra labai dažna visoje Lenkijoje, visų tipų miškuose.

Į ją panašūs vyresni raudonjuostės kempinės egzemplioriai; jie skiriasi porų spalva ir degtuko testu (tikrosios pinties luobelė apanglėja, o raudonjuostės kempinės išsilydo). Tai nevalgomas grybas.

Atpažinimo požymiai

Kepurė
Vaisiakūnis daugiametis; plotis iki 50 cm (aprašuose nurodomi skirtingi intervalai), storis iki 25 cm, pradžioje gumburo formos, vėliau kanopos arba lentynos formos, plačiai prisitvirtinęs. Viršutinė pusė padengta kieta, neskilinėjančia luobele (1–2 mm), su metinio augimo koncentrinėmis zonomis; jaunuose vaisiakūniuose aksominė, molio spalvos arba rausvai ruda, senesniuose – plika, matiška, pilka arba juosva. Pakraštys balkšvas (augimo laikotarpiu), bukas. Spalva kintanti: šviesesnė žemesnėse platumose ir aukštikalnėse.
Himenoforas (kepurės apačia)
Vamzdeliai keliais sluoksniais, 2–7 mm ilgio (taip pat nurodoma cm, tikriausiai klaidingai), pradžioje šviesiai oranžiniai, vėliau oranžiniais-rudi, galiausiai ochros-rudi arba rūdžių-rudi; poros apvalios, 2–3 viename milimetre, kreminės, su amžiumi tamsėja ir liečiamos paruduoja.
Kotas
Kotelio nėra; vaisiakūnis plačiai prisitvirtinęs prie medžio.
Minkštimas
Storis 0,5–3 cm, rūdžių-rudos arba cinamono spalvos, minkštas, kamštinis-sumedėjęs, plaušingas, zomšą primenančios struktūros; kvapas šiek tiek vaisinis, skonis aštrus. Niekada neragaukite nepažįstamų grybų minkštimo.
Sporų atspaudas ir sporos
Sporų atspaudas baltas (sporos išbarstomos kaip baltos dulkės gegužės ir birželio mėnesiais), pagal kai kuriuos aprašymus sporos citrinos geltonumo; neamiloidinės, pailgai elipsinės, lygios, 15–20(24) × 5–7 µm (aprašuose nurodomi skirtingi intervalai).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas ir silpnas parazitas, sukeliantis baltąjį puvinį (skaido celiuliozę, ligniną ir hemiceliuliozę). Auga ant senų, nusilpusių lapuočių medžių kamienų, ypač bukų ir beržų, pakrantės miškuose ant tuopų; užkrečia per žaizdas, o medžiui žuvus vystosi toliau daugelį metų. Jis taip pat gali egzistuoti kaip latentinis endofitas sveikuose medžiuose. Vaisiakūnis auga iš apačios (teigiamas gravitropizmas); jis gyvena iki 30 metų.

Paplitimas. Šiaurės pusrutulis: Šiaurės Amerika, Europa, Azija; pagal kai kuriuos aprašymus taip pat Afrika. Labai dažnas visoje Lenkijoje. Lenkijoje teisinės apsaugos neturi.

Vaisiakūnių formavimasis. Ištisus metus (daugiametė rūšis); stipriausias augimas nuo ankstyvos vasaros iki rudens; sporas išbarsto daugiausia gegužės ir birželio mėnesiais.

Su kuo galima supainioti?

  • Fomitopsis pinicola (raudonjuostė kempinė) — Šviesesnė augimo zona (geltona arba oranžinė-raudona), minkštimas rausvai rudas, poros geltonos. Degtuko testas: raudonjuostės kempinės luobelė išsilydo, o tikrosios pinties apanglėja. Vyresnius egzempliorius sunku atskirti.
  • Phellinus hartigii (Hartigo pintis) — Auga daugiausia ant eglių.
  • Phellinus igniarius (blindinė pintis) — Auga daugiausia ant blindžių. Norint atskirti kempinę, naudojamas KOH testas: lašas ant luobelės nudažo ją tamsiai raudonai (fomentariolio buvimas).

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

  • Lietuvoje šis grybas vadinamas tikruoju pinčiu, o jo liaudiškas pavadinimas tiesiogiai susijęs su senoviniu papročiu naudoti jo vidinį plaušą ugniai įskelti skiltuvu.
  • Tai yra viena iš labiausiai paplitusių medžių grybų rūšių visoje Lietuvoje, dažniausiai pastebima drėgnuose lapuočių ir mišriuose miškuose ant beržų kamienų.
  • Mūsų miškuose tikrasis pintis dažnai supainiojamas su raudonkrašte kempine, tačiau nuo jos skiriasi pelenų pilkumo, masyvia kanopos forma be ryškių spalvotų atspalvių kraštuose.
Gribo nevertina valgomumo. Atpažinimas iš nuotraukos – taip pat ir programėlėje – nepakeičia grybų eksperto.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada auga Fomes fomentarius?

Pagal stebėjimus Lenkijoje (GBIF) sezonas: ištisus metus; daugiausia įrašų – Spalis.

Kur auga Fomes fomentarius?

Saprotrofas ir silpnas parazitas, sukeliantis baltąjį puvinį (skaido celiuliozę, ligniną ir hemiceliuliozę). Auga ant senų, nusilpusių lapuočių medžių kamienų, ypač bukų ir beržų, pakrantės miškuose ant tuopų; užkrečia per žaizdas, o medžiui žuvus vystosi toliau daugelį metų. Jis taip pat gali egzistuoti kaip latentinis endofitas sveikuose medžiuose. Vaisiakūnis auga iš apačios (teigiamas gravitropizmas); jis gyvena iki 30 metų.

Gribo programėlėje ši rūšis turi ir sukiojamą 3D modelį, nuotraukas viktorinoje bei įspėjimus atpažįstant kamera. Žiūrėk, kaip pradėti.