Grifola frondosa

Aprašymas

Kuokštinė grifolė suformuoja didelį, krūmišką vaisiakūnį, kurio skersmuo 20-60 cm, sudarytą iš daugybės plonų, mentelės formos kepurėlių, kurių spalva lazdyno riešutų, geltonai alyvinė arba pilkai ruda, išaugančių iš bendro, šakoto pagrindo. Kepurėlių apatinė pusė yra balta ir padengta smulkiomis poromis, o trama yra balta, trapi, malonaus grybų kvapo.

Tai medienos grybas, augantis prie kamienų pagrindų ir ant šaknų, daugiausia ąžuolų, rečiau skroblų. Vaisiakūniai pasirodo rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, dažniausiai kasmet toje pačioje vietoje. Lenkijoje jis yra retas.

Jis yra dalinai saugomas, todėl jį rinkti miške Lenkijoje draudžia įstatymai. Rinkai leidžiami tik kultivuojami vaisiakūniai arba gauti iš už Lenkijos ribų (žinomi kaip maitake). Jis skiriasi nuo panašių kempinių ir didžiosios kempinės mažu atskirų kepurėlių dydžiu ir augimu beveik išimtinai ant ąžuolų. Jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Vaisiakūnis vienmetis, nuo didelio iki labai didelio (skersmuo 20-60 cm; kai kuriuose aprašymuose nurodomi iki 50 cm, retai iki 150 cm kekės), krūmiškai šakotas, sudarytas iš daugybės mentelės formos kepurėlių, išaugančių iš bendro koto. Atskiros kepurėlės liežuvio formos arba pusapvalės, plokščios, 4-10 cm (kai kuriuose aprašymuose nurodoma 2-10 cm), plonos, trapios, lazdyno riešutų, geltonai alyvinės iki pilkai rudos spalvos. Kraštai nelygūs, įpjauti, dažnai banguoti, spinduliškai raukšlėti.

Himenoforas (kepurės apačia)

Vamzdeliai trumpi, 2-3 mm, balsvi, nuaugantys kotu. Poros smulkios, apie 0,5 mm skersmens (kai kuriuose aprašymuose nurodomos 1-3 poros milimètrei).

Kotas

Šakotas, kreminis, bendras daugeliui kepurėlių; vaisiakūnis auga iš požemio gumburiškos struktūros (sklerocio), bulvės dydžio.

Minkštimas

Plona, iki 0,5 cm, balta, mėsinga; vaisiakūniai su amžiumi kietėja. Kvapas malonus, grybų, skonis švelnus. Duomenų apie spalvos pasikeitimą nėra.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas baltas. Sporos bespalvės, plačiai ovalios, iš vienos pusės šiek tiek suplotos; matmenys – duomenų nėra.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Medienos grybas, apibūdinamas kaip parazitas (augantis ant šaknų, kelmų ir medžių kamienų pagrindų, taip pat negyvų). Daugiausia ąžuolų, rečiau skrobkų; pagal kai kuriuos aprašymus taip pat senų klevų. Vaisiakūniai dažnai pasirodo kasmet toje pačioje vietoje; jis taip pat aptinkamas antropogeninėse buveinėse.

Paplitimas. Retas Lenkijoje: iki 2020 m. užregistruota apie 130 radimviečių. Raudonoji knyga 2006 m.: V (pažeidžiamas išnykimo). Griežtai saugomas 1983-2014 m., nuo 2014 m. dalinai saugomas (Dz.U. 2014 poz. 1408). Jis taip pat įtrauktas į nykstančių rūšių sąrašus daugelyje kitų Europos šalių. Už Europos ribų jis aptinkamas Kinijoje ir Šiaurės Amerikos rytuose.

Vaisiakūnių formavimasis. Rugpjūtis-rugsėjis Lenkijoje; rugpjūtis-spalis Europoje.

Su kuo galima supainioti?

• Polyporus umbellatus (šakotoji skylėtbudė) — Vaisiakūniai prisitvirtinę prie centre esančių kotelių, su apvalesnėmis kepurėlėmis, šviesesnės spalvos, balsvomis iki šviesiai ochros.
• Meripilus giganteus (didžioji kempinė) — Vaisiakūniai daug didesni ir platesni, sudaryti iš didesnių kepurėlių; auga ant daugelio medžių rūšių, o kuokštinė grifolė auga beveik išimtinai ant ąžuolų.
• Bondarzewia mesenterica (kempinė) — Auga prie eglių pagrindų, turi dideles, kampuotas, nelygias poras, o vaisiakūniai sudaryti iš didesnių, labiau išsiskleidusių kepurėlių.
• Laetiporus sulphureus (geltonoji sierakempinė) — Išsamūs skirtumai – duomenų nėra.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje kuoduotoji grifolė yra labai retas grybas, oficialiai įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir šalyje griežtai saugomas įstatymų.
• Šalyje šie grybai aptinkami tik išskirtinėse vietose – natūraliose sengirėse bei senuose ąžuolynuose, dygstantys ties stambių ąžuolų pamatais.
• Lietuvos miškuose kuoduotoji grifolė dėl savo kupeto pavidalo kartais supainiojama su kita saugoma rūšimi – šakotąja kempe.