Aprašymas
Urvuotoji alvytė neturi nei lakštelių, nei vamzdelių. Jo kepurėlė, paprastai 2–7 cm skersmens, susideda iš kelių netaisyklingai išlenktų skiltelių, nuo pilkos iki juodos spalvos, ir primena balną arba sulenktą kepurę. Kotas yra 3–15 cm ilgio, pilkas, viduje tuščias, išilgai briaunotas ir padengtas giliomis duobutėmis; trama plona ir trapi.
Jis auga ant žemės, dažniausiai šviesiuose lapuočių miškuose, rečiau spygliuočių, taip pat krūmynuose, kirtimuose ir gaisravietėse. Vaisiakūniai pasirodo nuo gegužės iki lapkričio, pavieniui arba nedidelėmis grupėmis. Lenkijoje tai reta rūšis.
Nuo panašių balninių grybų jis skiriasi pilkos ir juodos spalvos, banguotos kepurėlės bei briaunoto, duobėto koto deriniu. Atpažinimas tarp kelių panašių rūšių gali būti sunkus. Tai nėra grybas valgymui.
Atpažinimo požymiai
- Kepurė
- Skersmuo 1–10 cm (paprastai 2–7 cm), aukštis 2–5 cm. Balno formos kepurėlė, sudaryta iš 2–3 netaisyklingai išlenktų, banguotų skiltelių, kurių apatinis kraštas kartais prisitvirtinęs prie koto. Išorinis paviršius lygus, plikas, pelenų pilkumo, pilkas, melsvai pilkas iki pilkai juodo, dažnai su rusvais atspalviais, dažnai beveik juodas; vidinis paviršius taip pat lygus, nuo pilkos iki suodinos pilkos. Pasitaiko retų formų su balsva kepurėle. Vaisiakūnis gali atrodyti vaškinis.
- Himenoforas (kepurės apačia)
- Nėra lakštelių ar vamzdelių; himenis (sporas vedantis sluoksnis) dengia viršutinį kepurėlės skiltelių paviršių ir yra lygus. Remiantis kai kuriais aprašymais, kepurėlės apatinė pusė yra lygi, o kitais – smulkiai pūkuota.
- Kotas
- Aukštis 3–15 cm, storis 1–3 cm. Siaurai buožės pavidalo iki cilindriško, viduje tuščiaviduris ir kameruotas, su išilginėmis briaunomis ir dažnai giliomis duobutėmis. Paviršius lygus, be žiedo; spalva nuo balsvos jaunų vaisiakūnių, per pilką ir pilkai rudą, iki juosvos senesnių.
- Minkštimas
- Plona, trapi, balsva arba pilkšva. Skonis ir kvapas neryškūs. Mėsos neturėtų būti ragaujama.
- Sporų atspaudas ir sporos
- Sporų atspaudas baltas. Sporos elipsinės (ovalios), lygios, hialininės, su vienu dideliu aliejaus lašu, 12–22 × 9–14 µm (aprašymuose nurodomi skirtingi diapazonai).
Buveinė ir paplitimas
Ekologija. Tikriausiai mikorizinis grybas. Auga ant žemės miškuose, dažniausiai šviesiuose lapuočių miškuose, rečiau spygliuočių (po pušimis, ąžuolais, didžiaisiais kėniais), taip pat krūmynuose, kirtimuose, parkuose ir vejose, medienos sandėliuose ir gaisravietėse. Jį parazituoja Hypomyces cervinigenus ir gūbriuotojo tauriabudžio Clitocybe sclerotoidea micelietis.
Paplitimas. Paplitęs Šiaurės pusrutulyje: Europoje, Šiaurės Amerikoje (ypač rytuose, Kalifornijoje ir vakariniuose kalnuose), Azijoje (įskaitant Japoniją, Kiniją, Sikimą). Lenkijoje pranešta apie daug radaviečių, tačiau rūšis įtraukta į 2006 metų Raudonąją knygą kaip reta (R), potencialiai nykstanti dėl riboto paplitimo arealo ir mažų buveinių plotų. Lenkijoje ji teisiškai saugoma nėra.
Vaisiakūnių formavimasis. Lenkijoje nuo gegužės iki lapkričio, pavieniui arba nedidelėmis grupėmis; Šiaurės Amerikoje daugiausia vėlyvą vasarą ir rudenį, o Kalifornijoje aptinkamas ir žiemą.
Su kuo galima supainioti?
- Helvella atra — Mažesnis, su pilku kotu ir dūminiai ruda kepurėle.
- Helvella ephippium — Mažesnis, pilkšvas arba rudas.
- Helvella crispa — Balsva H. lacunosa forma skiriasi nuo kreminės baltos H. crispa tuo, kad pastarosios apatinė kepurėlės pusė plaukuota, o jaunuose vaisiakūniuose kraštas užsiritęs į vidų.
- Helvella maculata — Kepurėlė rusva.
Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.
Įdomūs faktai
- Lietuvoje ši rūšis oficialiai vadinama duobutąja alvyte – šį vardą ji gavo dėl koto, kuris yra išvagotas giliomis išilginėmis briaunomis bei duobutėmis.
- Mūsų šalyje tai apyretis grybas, dažniausiai aptinkamas lapuočių ir mišriuose miškuose, parkuose ar pamiškėse ant kalkingos žemės.
- Lietuvos miškuose neįgudę grybautojai ją kartais supainioja su briedžiukais ar bobausiais, nors jos kepurėlė primena balną, o kotas yra su ryškiomis ertmėmis ir gūbriais.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada auga Helvella lacunosa?
Pagal stebėjimus Lenkijoje (GBIF) sezonas: Birželis – Lapkritis; daugiausia įrašų – Liepa.
Kur auga Helvella lacunosa?
Tikriausiai mikorizinis grybas. Auga ant žemės miškuose, dažniausiai šviesiuose lapuočių miškuose, rečiau spygliuočių (po pušimis, ąžuolais, didžiaisiais kėniais), taip pat krūmynuose, kirtimuose, parkuose ir vejose, medienos sandėliuose ir gaisravietėse. Jį parazituoja *Hypomyces cervinigenus* ir gūbriuotojo tauriabudžio *Clitocybe sclerotoidea* micelietis.
Gribo programėlėje ši rūšis turi ir sukiojamą 3D modelį, nuotraukas viktorinoje bei įspėjimus atpažįstant kamera. Žiūrėk, kaip pradėti.