Hemileccinum impolitum

Aprašymas

Hemileccinum impolitum yra retas baravykas, kurio kepurėlė yra 5–12 cm skersmens, kreminė-pilka iki smėlio-ruda, jaunuose egzemplioriuose veltiniška, su smulkiu sidabriniu apnašu. Poros ir vamzdeliai citrinos iki aukso geltonumo ir pažeisti nekeičia spalvos. Kotas gelsvas, be tinklelio, šiurkštus, dažnai su rausva juosta po vamzdeliais. Trama nemėlynuoja, o koto pagrinde kvepia vaistais, kaip fenolis ar jodoformas; šis kvapas sustiprėja verdant.

Jis auga nuo gegužės iki spalio vidurio šiltuose, saulėtuose lapuočių miškuose, parkuose ir soduose, dažniausiai po ąžuolais, lygumose ir priekalnėse, paprastai ant kalkingo dirvožemio. Lenkijoje jis retas.

Nuo panašių baravykų jis skiriasi tramos ir porų nemėlynavimu bei būdingu kvapu. Dėl jo retumo geriausia jo visai nerinkti; jei turite kokių nors abejonių dėl atpažinimo, jo nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 5–12 cm, išskirtinai iki 20 cm; iš pradžių pusrutuliškas, po to išgaubtas, papusio formos, subrendusių beveik plokščias. Jaunų spalva kreminė-pilka su alyviniu atspalviu, po to kreminė-alyvinė iki smėlio-rudos (aprašymuose taip pat nuo šviesiai gelsvai rudos, per kaštoninė-rudą iki pilkai rudos). Kutikulė iš pradžių veltiniška, padengta sidabriškai pilku, smulkiai siūlišku apnašu, kuris su amžiumi išblunka; vyresniuose egzemplioriuose plika. Pažeista ruduoja; sausros metu gali sutrūkti. Amoniako lašas kutikulę nudažo violetine spalva.

Himenoforas (kepurės apačia)

Poringas; vamzdeliai 15–30 mm ilgio, citrinos geltonumo, po to aukso geltonumo, seni – alyvinio-žalsvi; pjūvyje spalvos nekeičia (retai šiek tiek pažaliuoja-paruduoja). Poros smulkios, apskritos, citrinos iki aukso geltonumo, paspaustos nekeičia spalvos arba retai paruduoja. Prisitaikymas prie koto – duomenų nėra.

Kotas

Aukštis 5–18 cm, storis 2–8 cm (aprašymuose pateikiami skirtingi diapazonai); iš pradžių išsikišęs ir masyvus, po to cilindriškas, verpstiškas arba buožės formos. Spalva šviesiai geltona, po to geltona-pilkšva, viršuje citrininė. Niekada neturi tinklelio; paviršius šiurkštus, grūdėtas iki šiek tiek plaušuoto, su mažais gumburais. Po vamzdeliais dažnai būna rausva arba ruda-rausva juosta, pagrinde kartais rausvos arba rausvos dėmės. Micelis pagrinde baltas.

Minkštimas

Balkšva, balkšva-gelsva iki šviesiai citrininės, tamsesnė virš vamzdelių ir koto pagrindo (iki geltonos-rudos); pjūvyje spalvos nekeičia (retai šiek tiek rožinė-ruda). Kote šiek tiek plaušuota. Kvapas nemalonus, vaistinis, primenantis fenolį arba jodoformą, stipriausias koto pagrinde ir stiprėjantis virimo metu. Skonis švelnus.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas alyvinis-rudas. Sporos verpstiškos iki elipsiškų, šviesos mikroskopu lygios, be dygimo poros; matmenys 10–16 × 4–6 µm, dažniausiai 11–14 × 4,5–5,5 µm. Po SEM matomos nedidelės karpienės.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Mikorizinis grybas (ektomikoriza) su ąžuolais; retkarčiais su bukais, valgomaisiais kaštonais, liepomis, skroblais. Remiantis kai kuriais aprašymais, jis teikia pirmenybę kalkingam dirvožemiui ir šiltoms, saulėtoms vietoms; kitų teigimu, jis nėra pririštas prie konkretaus substrato (užfiksuotas tiek ant kalkingo, tiek ant rūgštaus).

Paplitimas. Europa; plačiai paplitęs vidutinio klimato ir pietinėse žemyno dalyse, molekuliniu būdu patvirtintas, be kita ko, Estijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Kipre ir Sardinijoje. Retas Lenkijoje; Raudonoji knyga 2006 m.: E (nykstantis). Lenkijoje teisiškai saugomas nėra (Dz.U. 2014 poz. 1408), tačiau dėl savo retumo jis nusipelno apsaugos.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo gegužės iki spalio vidurio.

Su kuo galima supainioti?

• Hemileccinum depilatum — Seserinė rūšis; kepurėlė raukšlėta arba „įmušta“, susijusi su skroblu arba paprastuoju skroblu; taip pat skiriasi kepurėlės kutikulės struktūra (palisadodermiu).
• Leccinellum lepidum — Kepurėlė lipni, raukšlėta, amoniaku nevioletėja; trama lėtai violetėja-pilkėja ir juoduoja; ilgesnės sporos (iki 20 µm).
• Xerocomus subtomentosus (žalsvasis aksombaravykis) — Kotas be gumburų; poros didesnės, kampuotos, paspaustos pamėlynuoja; trama koto apačioje rožinė-ruda.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje gelsvasis baravykas yra labai retas grybas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir saugomas visoje šalies teritorijoje.
• Mūsų krašto gamtoje šis grybas dažniausiai aptinkamas šviesiuose ąžuolynuose bei senuose parkuose, kur sudaro mikorizę su šimtamečiais ąžuolais.
• Lietuvos miškuose jį galima supainioti su kitais šviesiais baravykais, tačiau gelsvasis baravykas išsiskiria tuo, kad pažeistas jo minkštimas visiškai nemėlynuoja ir nekeičia spalvos.