Hydnum repandum

Aprašymas

Raukšlėtasis dyglutis yra grybas su kepurėle, kurios skersmuo 4–10 cm, nuo baltos iki blyškiai oranžinės spalvos, dažnai netaisyklinga ir įdubusi, sausa ir lygi. Vietoj lakštelių ar vamzdelių apačioje jis turi tankius, trapius spygliukus, kurie kartais šiek tiek nusileidžia kotu. Trama balta ir trapi, pažeista pagelsta.

Jis auga nuo liepos iki spalio mėnesio spygliuočių, lapuočių ir mišriuose miškuose, dažniausiai po eglėmis ir bukais, dažnai didelėmis grupėmis, ant kalkingų molio dirvožemių. Lenkijoje jis dažnas.

Nuodingų panašių rūšių neaprašyta; panašus Hydnum rufescens yra mažesnis ir intensyvesnės spalvos. Jauni vaisiakūniai gali būti panašūs į Albatrellus ovinus, tačiau spygliukai matomi net ant labai jaunų dyglučių. Senesni vaisiakūniai gali būti kartūs.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 4–10 (15) cm (aprašuose taip pat nurodoma iki 17, retai 25 cm), centre dažniausiai įdubęs, spalva nuo balkšvos per kreminę iki blyškiai oranžinės, geltonos arba rudiškos. Paviršius sausas, plikas ir lygus, kartais smulkiai veltiniškas, o senesnių egzempliorių gali trūkinėti. Forma kintanti, kraštas banguotas, jaunų egzempliorių užsirietęs, netaisyklingas; vaisiakūniai dažnai suaugę po kelis į grupes. Labai trapus; sausu oru blunka.

Himenoforas (kepurės apačia)

Spygliukai (ne lakšteliai ar vamzdeliai) 2–7 mm ilgio, tankūs, liauni, nuo balkšvų iki blyškiai oranžinių, kartais šiek tiek nusileidžiantys kotu; jaunų egzempliorių trumpi ir šviesiai geltoni, trapūs kaip ir kepurėlė. Su amžiumi arba po pažeidimo jie tampa geltonai oranžiniai-rudi.

Kotas

Aukštis iki 7 cm (aprašuose taip pat nurodoma 3–10 cm), storis 1,5–4 cm (aprašuose taip pat nurodoma 1–3 cm), dažniausiai necentre esantis, kietas, pilnašienis, dažnai netaisyklingai išlinkęs. Spalva nuo baltos per kreminę iki rūdžių rudo atspalvio, arba kaip kepurėlės. Jokio žiedo ar makšties nėra.

Minkštimas

Stora, balta, standi, trapi; pažeista pagelsta iki oranžinės-rudos spalvos. Kvapas malonus, vaisių; skonis malonus arba aštrus, senesnių vaisiakūnių kartus. Nežinomų grybų ragauti nerekomenduojama.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas nuo baltos iki blyškiai kreminės. Sporos bespalvės, lygios, plonasienės, beveik apskritos arba plačiai kiaušiniškos, neamiloidinės, dažnai su viena didele aliejaus laše. Dydis 5,5–9 × 4,5–7 µm (aprašuose pateikiami skirtingi intervalai).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Mikorizinis grybas; Lenkijoje dažniausiai su egle ir buku, pirmenybę teikia kalkingiems molio dirvožemiams. Auga pavieniui, grupėmis arba raganų žiedais, spygliuočių, lapuočių ir mišriuose miškuose, dažnai didelėmis grupėmis. Vaisiakūniais minta voverės.

Paplitimas. Europa ir Šiaurės Amerika (tiek vakaruose, tiek rytuose); paplitęs, Lenkijoje dažnas. Nyderlandų, Belgijos ir Vokietijos raudonosiose knygose nurodytas kaip pažeidžiamas. Lenkijoje teisiškai nesaugomas; įtrauktas į prekybai leidžiamų grybų sąrašą (Sveikatos apsaugos ministerija, 14 punktas).

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo liepos iki spalio (lapkričio) mėnesio.

Su kuo galima supainioti?

• Hydnum rufescens — Mažesnis, intensyvesnės spalvos (nuo abrikosų iki oranžinės), aiški riba tarp spygliukų ir koto, spygliukai nenusileidžia kotu.
• Avižinis baravykas (Albatrellus ovinus), ypač jauni vaisiakūniai — Ežeriukų spygliukai matomi net ant vos kelių milimetrų dydžio vaisiakūnių.
• Hydnum ellipsosporum — Mažesni vaisiakūniai (kepurėlė 3–5 cm), elipsinės sporos, 9–11 × 6–7,5 µm.
• Hydnum albidum, Hydnum albomagnum, Hydnum umbilicatum — Šiaurės Amerikos rūšys; išsamūs skirtumai – duomenų nėra (pvz., H. umbilicatum yra mažesnis, su bambagyslės formos kepurėle).

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje raukšlėtasis dyglutis liaudyje dažnai vadinamas tiesiog „ežiuku“ dėl kepurėlės apačioje esančių tankių dygliukų, primenančių ežio spyglius.
• Miško paklotėje iš viršaus šį grybą galima supainioti su voveraite dėl panašaus atspalvio ir formos, tačiau jį lengva atpažinti vos pažvelgus į dygliuotą kepurėlės apačią.
• Ši rūšis nėra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą, nes drėgnuose mūsų šalies spygliuočių ir mišriuose miškuose auga itin dažnai bei gausiai.