Lactarius deterrimus

Aprašymas

Eglyninė rudmėsė yra pušyninei rudmėsei artimas grybas, kurio kepurėlė yra 4–10 cm skersmens, rausvai oranžinė, su tamsesnėmis juostomis, senesniuose egzemplioriuose ir po šalnų pažaliuojanti. Lakšteliai oranžiniai, trapūs ir pažeisti pažaliuoja. Sultys oranžinės ir po maždaug dešimties minučių tampa vyno raudonumo.

Jis auga nuo vasaros iki rudens išimtinai po eglėmis, spygliuočių ir mišriuose miškuose, dažnai jaunuose eglynuose. Lenkijoje jis gana dažnas, ypač kalnuose.

Nuo pušyninės rudmėsės skiriasi augaviete po eglėmis ir vyno raudonumo sulčių pasikeitimu. Rinkite tik jaunus, patikimai nustatytus egzempliorius.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 3–12 cm (aprašuose pateikiami skirtingi intervalai); jauni išgaubti su užsirietusiu kraštu, vėliau plokšti su įdubusiu centru, seni – piltuvėlio formos. Spalva rausvai oranžinė, su tamsesnėmis koncentrinėmis juostomis, kartais vos įžiūrimomis. Luobelė drėgnu oru slidzė, sausu – blizgi arba apšerkšnijusi. Senesniuose egzemplioriuose ir po šalnų pažaliuoja.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai raudonai oranžiniai (pagal kai kurius aprašus nuo šviesiai oranžinių iki šviesiai ochrinių), trahūs, gana tankūs, šiek tiek nuaugantys kotu, kartais šakoti. Pažeisti arba seni pažaliuoja (pagal kai kurius aprašus iš pradžių tamsiai raudoni, vėliau pilkai žali).

Kotas

Aukštis 3–8 cm (aprašuose pateikiami skirtingi intervalai), storis 1–2,5 cm, cilindriškas, kietas; iš pradžių pilnaviduris, greitai tampantis tuščiaviduriu. Red-orange, green-spotted, be išskirtinių duobučių; dažnai šiek tiek sustorėjęs ties pagrindu.

Minkštimas

Kreminės (pagal kai kurius aprašus šviesiai gelsvos), trahūs; oranžinės spalvos nuo sulčių, po kepurėlės luobele kartais stipriai pilkai melsvos; pažeistos bėgant laikui pažaliuoja. Kvapas malonus, vaisių; skonas aštrus, dervingas arba kartokas, senesniuose egzemplioriuose švelnesnis. Sultys gausios, oranžinės, po maždaug 10–30 minučių tampa vyno raudonumo. Grybų, kuriais nesate tikri, minkštimo ragauti negalima.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas šviesiai ochrinis. Sporos ovalios iki elipsiškų, 7,5–10 × 6–8 µm (aprašuose pateikiami skirtingi intervalai), su žemomis karpėlėmis, sujungtomis netaisyklingu tinklu (ornamentika iki 0,5 µm), suprahiliarinėje srityje silpnai amiloidinės.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Mikorizinis grybas (ektomikoriza), tradiciškai glaudžiai susijęs su paprastąja egle; remiantis 2006 m. tyrimu, taip pat arbutoidinė mikorizė su miltine uogiene (Arctostaphylos uva-ursi). Šiaurės Amerikoje taip pat aprašytas po pušimis, cugomis ir kėniais. Auga ant įvairių dirvožemių, tikriausiai pirmenybę teikia kalkingiems; netoleruoja stipriai eutrofinių dirvožemių. Vaisiakūnius kolonizuoja vabzdžių lervos (musės), o kartais juos užpuola parazitinis grybas Hypomyces lateritius.

Paplitimas. Pirmiausia Europa (ypač šiaurės, šiaurės rytų ir centrinė), taip pat Azija (Turkija, Indija, Pakistanas). Gana dažnas Lenkijoje, dažniausiai kalnuose ir priekalnėse. Panašios rūšys iš JAV ir Meksikos nėra glaudžiai susijusios su europine. Lenkijoje teisiškai nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo birželio pabaigos iki lapkričio, dažniausiai nuo rugpjūčio iki spalio; peržiemoję egzemplioriai pasitaiko iki vasario.

Su kuo galima supainioti?

• Lactarius deliciosus (pušyninė rudmėsė) — Ryškesnės juostos ant kepurėlės; auga po pušimis; sultys lieka oranžinės arba paraudonuoja po maždaug 30 min; pažaliuoja tik pažeistos.
• Lactarius salmonicolor (lašišinis piengrybis) — Oranžinės sultys nekeičia spalvos, kepurėlė be žalios spalvos pėdsakų; auga po kėniais.
• Lactarius porninsis (maumedinis piengrybis) — Pieno baltumo sultys; auga tik po maumedžiais.
• Lactarius sanguifluus (kraujalakštis piengrybis) — Vyno raudonumo sultys, kepurėlė su žalsvu atspalviu.
• Lactarius semisanguifluus — Labai retas; sultys tampa vyno raudonumo per 5–8 min; vyresnių egzemplioriuose kepurėlė beveik visiškai žalsva; auga po pušimis.
• Lactarius fennoscandicus — Borealinė iki subalpinės rūšis, glaudžiai susijusi; kepurėlė ryškiai zonuota, rudai oranžinė, kartais su violetinio-pilko atspalviais; kotas šviesiai iki blankiai oranžiai ochrinis.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje eglinė rudmėsė yra labai dažna ir aptinkama visoje šalyje, išskirtinai eglynuose arba mišriuose miškuose po eglėmis.
• Lietuvos grybautojai ją dažnai painioja su tikrąja rudmėse, tačiau eglinė rūšis lengvai atskiriama pagal tai, kad niekuomet neauga po pušimis ir pažeista ryškiai pažaliuoja.