Aprašymas
Juodasis piengrybis turi tamsiai rudą iki juosvai rudą 3–11 cm skersmens kepurėlę, sausą ir aksominę, dažnai su vagelėmis. Jauna ji iškili su užsivertusiu kraštu, vėliau tampa piltuvėlio formos su mažu gūbreliu. Balti lakšteliai nuauga žemyn ant tamsiai rudo kotelio ir ant jo paruduoja, o viršutinėje kotelio dalyje matomos vagelės. Pažeista ji išskiria baltas sultis, kurios po kelių minučių tampa rausvos.
Ji auga ant žemės spygliuočių miškuose, daugiausia kalnuose, po eglėmis, dažnai tarp samanų. Lenkijoje ji reta.
Ją lengviausia supainioti su Lactarius picinus; juodasis piengrybis turi lakštelius, nuaugančius koteliu, kurie ant jo paruduoja. Tai nėra grybas valgymui, todėl, jei nesate tikri dėl rūšies, neskinkite jo.
Atpažinimo požymiai
- Kepurė
- Skersmuo 3–11 cm; jaunas iškiliu su užsivertusiu kraštu ir įdubusiu centru, vėliau piltuvėlio formos su mažu gūbreliu. Kepurėlės paviršius lygus, sausas, aksominis, dažnai su vagelėmis arba spinduliškai raukšlėtas (ypač senesnių egzempliorių). Spalva nuo tamsiai rudos iki juosvai rudos.
- Himenoforas (kepurės apačia)
- Lakšteliai gana tankūs, su ilgu dantuku, nuaugančiais kotu, balti; ant koto jie aiškiai paruduoja.
- Kotas
- Aukštis 4–10 cm, storis 0,5–1,2 cm, cilindriškas, storas, sepijos rudumo iki tamsiai rudo. Viršutinėje dalyje yra koto spalvos vagelės, sudarančios pereinamąją zoną į baltus lakštelius; koto pagrindas gali būti balkšvas.
- Minkštimas
- Balta, išskirianti sultis. Sultys baltos, šiek tiek vandeningos, gausios jaunuose vaisiakūniuose ir menkos vyresniuose; patekusios į orą per kelias minutes pakeičia spalvą nuo šviesiai rausvos iki lašišos. Skonis švelnus su lengvu kartumo poskoniu, kvapas malonus. Nekraukite minkštimo į burną.
- Sporų atspaudas ir sporos
- Sporų atspaudas šviesiai ochrinis (gelsvas arba ochrinis). Sporos beveik apskritos, apie 9 × 10 µm, su karpėlėmis, sujungtomis taisyklingu tinklu.
Buveinė ir paplitimas
Ekologija. Sausumos mikorizinis grybas. Auga spygliuočių miškuose, daugiausia kalnuose, po eglėmis, dažnai tarp samanų.
Paplitimas. Šiaurės Amerika (įskaitant rytinius regionus), Centrinė ir Pietų Amerika, Europa ir Azija. Lenkijoje reta, įrašyta į nykstančių rūšių, kurias verta saugoti, sąrašą; Lenkijoje ji teisiškai saugoma nėra. Ji nėra įtraukta į Lenkijoje leistų parduoti grybų sąrašą.
Vaisiakūnių formavimasis. Duomenų nėra; dažniausiai vėlą vasarą ir rudenį.
Su kuo galima supainioti?
- Lactarius picinus — Auga tose pačiose buveinėse. Juodasis piengrybis turi lakštelius, nuaugančius kotu, kurie ant koto aiškiai paruduoja; senesnių egzempliorių kepurėlė spinduliškai raukšlėta.
- Lactarius fuliginosus — Kepurėlė turi suapvalintą viršūnę, o minkštimas paspaustas greitai parausta.
Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.
Įdomūs faktai
- Lietuvoje šokoladinis piengrybis yra itin retas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą kaip saugoma rūšis.
- Šalyje šie grybai dažniausiai aptinkami drėgnuose, samanotuose spygliuočių miškuose, ypač brandžiuose eglynuose.
- Lietuvos miškuose šokoladinį piengrybį galima supainioti su kitu tamsios kepurėlės giminaičiu – derviniu piengrybiu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada auga Lactarius lignyotus?
Pagal stebėjimus Lenkijoje (GBIF) sezonas: Rugpjūtis – Rugsėjis; daugiausia įrašų – Rugsėjis.
Kur auga Lactarius lignyotus?
Sausumos mikorizinis grybas. Auga spygliuočių miškuose, daugiausia kalnuose, po eglėmis, dažnai tarp samanų.
Gribo programėlėje ši rūšis turi ir sukiojamą 3D modelį, nuotraukas viktorinoje bei įspėjimus atpažįstant kamera. Žiūrėk, kaip pradėti.