Mycena pura

Aprašymas

Dvokiančioji šalmabudė yra mažas, gležnas grybas, kurio kepurėlė yra 2–6 cm skersmens, o kotelis plonas, tuščiaviduris, trapus. Jaunų vaisiakūnių spalva alyvinė arba violetinė, tačiau seni jie išblunka ir tampa balkšvi, gelsvi, rožiniai, rudi, netgi rausvi, todėl pagal spalvą jos atpažinti negalima. Lakšteliai balkšvi arba pilkšvi, dažnai su rožiniu arba violetiniu atspalviu, o minkštimas kvepia ir ragauja kaip ridikas.

Ji labai dažna: auga nuo pavasario iki rudens lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, krūmynuose, pievose ir ganyklose.

Ją lengva supainioti su nuodingąja rausvąja šalmabude ir ametistine lakabude. Joje yra muskarino, todėl jos negalima rinkti maistui. Ridikų kvapo nepakanka grybui palaikyti saugiu.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 2–6 cm; iš pradžių iškili iki varpelio formos, vėliau išsiskleidusi. Paviršius plikas. Jauni vaisiakūniai alyviniai-violetiniai; seniems spalva labai pakinta (balkšvi, gelsvi, rožiniai-rudi, rausvi). Spalvos nepakanka rūšiai nustatyti.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai vidutiniškai tankūs, nusileidžiantys arba priaugtiniai prie kotelio, balkšvi iki pilkšvai baltų, dažnai su rožiniu arba violetiniu atspalviu; prie kotelio dažnai sujungti jungtimis (jungiančiomis gyslomis).

Kotas

Aukštis 4–10 cm, storis 0,4–0,6 cm, cilindriškas, tuščiaviduris, trapus. Paviršius blizgus, lygus arba su smulkiais plaukeliais, balkšvas arba kepurėlės spalvos. Žiedo nėra.

Minkštimas

Vandeninga, balkšva arba pilkšva. Kvapas ir skonis ryškiai ridiko. Jos ragauti negalima – rūšis nuodinga.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas baltas. Sporos nuo ilgai elipsiškų iki beveik cilindriškų, silpnai amiloidinės arba neamiloidinės, lygios, 6–10 × 3–4 µm. Bazidijos 4-spores.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas. Kaupia borą ir pasireiškia silpnu naktį matomu bioliuminescencija.

Paplitimas. Paplitusi visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Europoje šiaurinė jos arealo riba eina per Islandiją ir šiaurinę Skandinaviją; Vidurio Europoje ji yra viena dažniausių grybų, Lenkijoje labai dažna. Auga lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, krūmynuose, taip pat pievose, pūdymuose ir ganyklose. Lenkijoje teisiškai nesaugoma.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo pavasario iki rudens.

Su kuo galima supainioti?

• Mycena rosea (rožinė šalmabudė) — Nuodinga; dažnai turi tą pačią rožinę spalvą ir yra morfologiškai labai panaši. Ji neauga spygliuočių miškuose; lapuočių miškuose ją sunku atskirti nuo M. pura. Ridiko kvapas yra užuomina, tačiau jo negalima tikrinti ragaujant.
• Mycena pelianthina (juodakraštė šalmabudė) — Turi tamsesnius lakštelius ir tamsiau nuspalvintus lakštelių kraštus.
• Laccaria amethystina (ametistinė lakabudė) — Kartais painiojama su dvokiančiąja šalmabude; išsamių skirtumų nėra.
• Clitocybe nuda, Laccaria amethysteo-occidentalis, Mycena purpureofusca — Panašios; išsamių skirtumų nėra.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje svarioji salmabude yra viena is dazniausiai sutinkamu salmabudziu genties rusiu, gausiai auganti visu tipu miskuose bei parkuose nuo pavasario iki velyvo rudens.
• Lietuvos miskuose del kintancios violetines ar rausvos kepureles spalvos ji neretai painiojama su ametistine lakabude arba rausvaja salmabude.
• Del itin plataus paplitimo ir gausiu populiaciju visoje salies teritorijoje si rusis nera saugoma ir nera irasyta i Lietuvos raudonaja knyga.