Pholiota squarrosa

Aprašymas

Žvynuotoji skujagalvė auga kupstais, dažnai dideliais, ant medžių kamienų ir medžių pagrindų. Kepurėlė, 2–15 cm skersmens, ochros iki ruda ir tankiai apaugusi atsiskleidusiais žvynais, tokiais pat kaip ir apatinė kotelio dalis. Lakšteliai iš pradžių gelsvi, vėliau rūdžių spalvos, ant kotelio yra plaušingas žiedas, o tūtelė gelsva, kvapo ir skonio, primenančio ridiką.

Auga nuo birželio iki lapkričio, dažniausiai ant nusilpusių arba ne gyvų lapuočių medžių, Lenkijoje yra dažnas. Kaip antrinis parazitas sukelia medienos baltąjį puvinį.

Galima supainioti su paprastuoju kelmučiu, tačiau paprastasis kelmutis turi baltas sporas ir smulkius žvynelius, kurie lengvai nusitrina. Žvynuotoji skujagalvė laikoma nuodinga: ji sukėlė apsinuodijimus, ypač vartojant kartu su alkoholiu. Nerenkite jos valgymui.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 2–15 cm (aprašymuose taip pat nurodoma 3–12 cm). Jaunas kiaušiniškas ir uždaras, vėliau pusrutuliškas, galiausiai plokščias; kraštas ilgą laiką lieka įsirietęs. Spalva ochros, ochros ruda iki rudos, viduryje tamsesnė (aprašymuose taip pat nurodoma geltonai ruda iki rusvos). Paviršius tankiai padengtas atsiskleidusiais, atgal užlinkusiais žvynais.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai tankūs, priaugę (kartais iškarpyti arba šiek tiek nuaugantys), žalsvai rudi arba gelsvi po šydu, vėliau rūdžių spalvos.

Kotas

Aukštis 4–8 cm (aprašymuose taip pat nurodoma 4–12 cm), storis iki 12–15 mm, plaušingas, kepurėlės spalvos, daugiau ar mažiau vienodo storio. Dalinis šydas viršutinėje dalyje suformuoja storą, plaušingą žiedą; virš žiedo kotelis lygus, žemiau – padengtas žvynais kaip kepurėlė.

Minkštimas

Gelsva, pažeista nekeičia spalvos. Skonis stiprus, ridiko (kai kuriuose aprašymuose: švelnus, šiek tiek ridiko); kvapas aprašomas įvairiai: česnako, citrinos, ridiko, svogūno ar skunsas. Neragaukite jo.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas rudas (cinamono iki rūdžių rudumo). Sporos lygios, elipsiškos, neamiloidinės; dydis 6–8 × 3,5–4,4 µm (aprašymuose nurodomi skirtingi diapazonai).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas ir antrinis parazitas (puola pažeistus arba nusilpusius medžius), sukeliantis medienos baltąjį puvinį, kuris per kelerius metus gali sunaikinti medį. Auga kupstais ant nukritusios medienos arba gyvų lapuočių medžių (beržų, skroblų, bukų, uosių, tuopų, robinijų, blindžių, šermukšnių, liepų, ąžuolų) pagrindo, daug rečiau ant spygliuočių (kėlinių, eglių).

Paplitimas. Šiaurės ir Centrinė Amerika (Meksikoje tik spygliuočių miškuose), Europa, Azija. Dažnas Lenkijoje. Lenkijoje teisiškai nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo vasaros iki rudens, nuo birželio iki lapkričio.

Su kuo galima supainioti?

• Armillaria mellea (paprastasis kelmutis) — Sporų atspaudas baltas (žvynuotosios skujagalvės – rudas); paprastasis kelmutis turi tik smulkius žvynelius, kurie lengvai nusitrina pirštu; vaisiakūniai mažiau masyvūs.
• Pholiota squarrosoides — Šviesesnis kepurėlės kraštas, kepurėlė lipni tarp žvynų, tūtelė balta, be kvapo, mažesnės sporos; pagal kai kuriuos aprašymus auga tik ant ne gyvos buko medienos.
• Gymnopilus junonius — Tūtelė labai karti, kepurėlė ir kotelis be žvynų.
• Leucopholiota decorosa — Balti, siaurai priaugę lakšteliai smulkiai dantyti kraštais; baltos, neamiloidinės sporos.
• Pholiota aurivella, P. populnea, P. terrestris — Nurodomi kaip panašūs; išsamūs skirtumai – duomenų nėra.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje šiurkščioji skujagalvė yra plačiai paplitusi ir dažnai pastebima šalies lapuočių bei mišriuose miškuose ar parkuose ant medžių kamienų.
• Grybautojai Lietuvoje šią rūšį neretai supainioja su kelmučiais, kadangi abu grybai auga panašiomis didelėmis kupetomis ant pūvančios medienos.
• Lietuviškas skujagalvės genties pavadinimas kilo iš žodžio „skuja“, atspindinčio spyglius primenančius šiurkščius žvynelius ant kepurėlės.