Sarcodon imbricatus

Aprašymas

Čerpėtasis žvynadyglis (Sarcodon imbricatus) turi didelį rudą kepurėlę, 15–25 cm skersmens, padengtą šiurkščiomis, tamsiomis žvynomis, išsidėsčiusiomis kaip čerpės. Su amžiumi kepurėlės centras įdumba į piltuvėlį, o kraštas tampa banguotas. Apačioje nėra nei plokštelių, nei vamzdelių, o yra tankūs, trapūs, pilkšvai rudi spygliai, nusileidžiantys koteliu. Minkštimas baltas arba pilkšvai rudas, kvepia aitriai.

Auga nuo rugpjūčio iki spalio spygliuočių miškuose, daugiausia po eglėmis, kalnuose ir rūgščiuose ar smėlio dirvožemiuose, pavieniui arba grupėmis. Lenkijoje įrašyta į Raudonąją knygą kaip išnykimo grėsmę patirianti rūšis, nors vietomis gali būti dažna; rūšies apsauga jai nebetaikoma.

Nuo labai panašaus Sarcodon squamosus jis skiriasi daugiausia augimo vieta: po eglėmis ar po pušimis. Hydnellum rūšys paprastai turi mažesnes kepurėles, kartų minkštimą ir spalvos pokyčių kotelyje. Jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Storo minkštimo, paprastai 6–25 cm skersmens (kai kuriuose aprašymuose nurodoma ir didžiausia 15 arba 30 cm reikšmė). Plokščiai išgaubta, su amžiumi tampa piltuvėliška ir įdubusi; kraštas iš pradžių įlenktas, vėliau skiltėtas ir banguotas. Spalva rusva su lengvu rausvu atspalviu arba gelsvai gelsva. Paviršius padengtas šiurkščiomis, tamsiai rudomis, koncentriškai išsidėsčiusiomis žvynomis, kurios su amžiumi tamsėja ir atsilenkia aukštyn.

Himenoforas (kepurės apačia)

Vietoje plokštelių ar vamzdelių yra maždaug 0,5–1,5 cm ilgio spygliai, tankūs, minkšti ir trapūs, nusileidžiantys koteliu. Spalva nuo balsvos ir šviesiai pilkos iki pilkšvai rudos, su amžiumi tamsėja.

Kotas

Cilindrinis, 3–6 cm aukščio (pagal kai kuriuos aprašymus iki 10 cm), 1–3,5 cm storio (iki 4 cm), prie pagrindo patinęs arba siaurėjantis, kartais ekscentriškas. Iš pradžių balsvas, vėliau pilkas iki rudo; paviršius aksomiškas arba su prigludusiais plaušeliais. Žiedo nėra.

Minkštimas

Tvirtas, sausas, balsvas iki gelsvai gelsvo, su amžiumi pilkšvai rudėjantis, kotelio pagrindas rusvas. Kvapas aitrus, jaunų egzempliorių skonis malonus; senesni gali būti šiek tiek kartūs ir plaušėti. Žalio minkštimo ragauti nereikėtų.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų nuosėdos rudos. Sporos apvalokos, su gausiomis karpelėmis, 6–8 × 5–5,5 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Sausumos rūšis, auga pavieniui arba grupėmis (kartais ratais) spygliuočių miškuose, daugiausia kalnų ir priekalnių eglynuose (pagal kai kuriuos aprašymus ir po kėniais), rūgščiuose ir smėlio dirvožemiuose, retkarčiais kalkinguose. Aprašymuose nurodomi skirtingi mitybos būdai (saprotrofas arba mikorizinis).

Paplitimas. Paplitusi Europoje ir Šiaurės Amerikoje, užregistruota ir Japonijoje; egzemplioriai iš Britanijos salų ir Nyderlandų dabar priskiriami S. squamosus. Lenkijoje įrašyta į augalų ir grybų Raudonąją knygą (kategorija V – pažeidžiama), nors kai kuriose vietovėse gali būti dažna. Iki 2014 m. spalio 9 d. Lenkijoje buvo griežtai saugoma; dabar rūšies apsauga jai netaikoma ir ji nėra įtraukta į Lenkijoje parduoti leidžiamų grybų sąrašą.

Vaisiakūnių formavimasis. Europoje nuo rugpjūčio iki spalio; Šiaurės Amerikoje nuo liepos iki rugsėjo, o vakarinėje pakrantėje nuo rugsėjo iki gruodžio.

Su kuo galima supainioti?

• Sarcodon squamosus (pušyninė žvynuotoji šakutė) — Smulkesnės, mažiau atsilenkusios žvynos ir paprastai mažesni vaisiakūniai; auga po pušimis. Morfologiškai labai panaši, todėl pagrindinis požymis yra medis, po kuriuo ji auga.
• Hydnellum scabrosum (kartusis šakutis) — Mažesnė kepurėlė (iki 12 cm) su smulkesnėmis, prigludusiomis žvynomis; minkštimas kartokas, kotelio pagrinde su melsvai žalsvu atspalviu. Nevalgomas. Lenkijoje saugomas (griežta apsauga), į Atlasą neįtrauktas – nerinkite.
• Hydnellum joeides (violetinis šakutis) — Taip pat rudas, bet pjaunamas minkštimas lėtai tampa violetinis. Lenkijoje saugomas (griežta apsauga), į Atlasą neįtrauktas – nerinkite.
• Sarcodon amarascens — Kartus ir nevalgomas; skiriasi melsvai juoda zona minkštimo viduje.
• Strobilomyces strobilaceus (tikrasis žvynbaravykis) — Iš viršaus panašus, su pašiurpusia, žvynuota kepurėle, tačiau apatinę pusę sudaro vamzdeliai su poromis, o ne spygliai.
• Hydnellum rūšys, saugomos Sarcodon rūšys (S. joeides, S. underwoodii, S. glaucopus, S. scabrosus) ir Boletopsis grisea — Dėmesio: saugomos rūšys (Lenkijoje griežta apsauga), į Atlasą neįtrauktos. Hydnellum rūšių vaisiakūniai kieti, kamštiniai, dažnai suaugę ir apaugantys spyglius ar šakeles; saugomos Sarcodon rūšys mažesnės, kartžios, dažnai su melsvai žalsvu kotelio pagrindu; Boletopsis vietoje spyglių turi poras. Jei abejojate, nerinkite.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje spygliuočių, tai yra ežiuolių, grupės grybai savo vardą gavo dėl pakraštyje esančių spyglių: vietoj plokštelių ar kempinės apatinė kepurėlės pusė turi smulkius spyglius, primenančius ežio dygliuotą nugarą, todėl pavadinimuose figūruoja žodis „ežys“.
• Lietuvoje žvynuotasis šakutinis grybas auga spygliuočių miškuose, dažniausiai po eglėmis ir pušimis smėlingose, rūgščiose dirvose, todėl jo labiau verta ieškoti smėlėtuose pietinės ir rytinės šalies dalies pušynuose, o ne derlinguose lapuočių miškuose.